Respublikos g. 94, LT-42136, Rokiškis Tel. (8 458) 71 233, faks. (8 458) 71 420. Įstaigos kodas 188772248

Naujienos

Gyventojams

Turistams

Verslininkams

Gyvenimo atvejais

Sveikinimas Joninių proga
Raginame rinktis Pasieniečio įvadinio mokymo kursus

Raginame rinktis Pasieniečio įvadinio mokymo kursus

2018-06-20

Informuojame, kad nuo šių metų rugsėjo 3 dienos Pasieniečių mokykloje bus organizuojami Pasieniečio įvadinio mokymo kursai. Turinčius aukštąjį universitetinį arba aukštąjį neuniversitetinį bei aukštesnįjį išsilavinimą ir nepriekaištingos reputacijos asmenis kviečiame rinktis šiuos mokymo kursus ir per 14 savaičių tapti pasieniečiais.

Patvirtinti individualūs apsaugos reglamentai
Kviečiame dalyvauti seminarų cikle

Kviečiame dalyvauti seminarų cikle

2018-06-19

Lietuvos verslo paramos agentūra kartu su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija inicijuoja regioninių seminarų ciklą „ES investicijos verslui regionuose", kurio trečiasis renginys vyks Panevėžyje, birželio 22 d., Panevėžio mokslo ir technologijų parke, J. Žemgulio g. 46. 

 
 

Informacija turistams ir svečiams

Spausdinti

   

Laibgaliai

http://www.laibgaliai.rokiskyje.lt/

 

 

Jus kviečia Jūžintų kraštas

 

Informacija papildoma

Sudarytoja Jūratė Puslienė

Jūžintai

    

Jūžintų miestelis įsikūręs už 21 km. į pietus  nuo Rokiškio, ant ilgo ir siauro Jūžintų ežero kranto. Nuo Jūžintų ežero ir kilęs miestelio pavadinimas.  Šiuo metu miestelyje gyvena apie 300 gyventojų.

 (Daugiau  nuotraukų skiltyje foto galerija)


Gačionių dvaras

Keliaujant Rokiškio rajone, iš Jūžintų į Gačionis, kairėje pusėje stūkso Gačionių dvaras. Tai vienintelis išlikęs medinis dvaras Rokiškio krašte ir vienas unikaliausių medinių dvarų Lietuvoje, menantis net trijų šimtmečių senumo Rozenų giminės istoriją.

 

Dabartiniai mediniai Gačionių dvaro rūmai buvo pastatyti 1870 metais pagal inžinieriaus Jano Rozeno projektą. Senojo dvaro vertybės ypač nukentėjo I-ojo Pasaulinio karo metais. O apie 1940-uosius Rozenų šeima buvo ištremta į Sibirą ir dvaras nacionalizuotas. Tarybiniu laikotarpiu Gačionių dvare buvo įkurdinta kolūkio kontora, biblioteka, kultūros namai, vėliau gyvenamieji butai, sandėliukai. Taip, ilgainiui niokojamas ir neprižiūrimas medinis pastatas, ėmė nykti, kol galiausiai buvo paliktas likimo valiai.

Po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais apleistus ir sutrešusius Gačionių dvaro rūmus susigrąžino Antonas Rozenas, kuris šį dvarą padovanojo savo sūnui Piotrui Rozenui. Pastarasis įdėjo daugybę pastangų, siekdamas atkurti kelis dešimtmečius žmogaus ir laiko niokojamą bei nykstantį prosenelių medinį dvarą. Savo lėšomis per porą metų jis sugebėjo dvarą prikelti naujam gyvenimui, taip atgaivindamas vieną gražiausių ir stilingiausių naujojo klasicizmo stiliaus medinių pastatų Lietuvoje. Gačionių dvaro lankytojų akį džiugina ne tik dailūs rūmai, bet ir preciziškai sutvarkyta aplinka: didžiulis parkas su galingų šimtamečių liepų alėja, tvenkiniai, nušienauta veja, sutvarkyti takai ir gėlynai, bei jaukiose vietose įrengti suoleliai. Nedaug Lietuvoje yra išlikusių medinių dvarų ir labai smagu, kad Gačionių dvaras neliko tik dar viena istorija.


  

Atvykstantiems turistams  siūlome viešnagę Gačionių dvare (Jūžintų seniūnija).  Tai ne triukšmingas vakarėlis, bet paprasta, šilta ir intelektuali viešnagė barono Piotro Rozeno šeimos dvare.  Baronas kviečia paviešėti visą parą. Pietų stalas, vakarienė ir pusryčiai, kuriuos ruošia baronas, gurmaniškai ir estetiškai paruošti pasirinktinai pagal italų, prancūzų ir kitų Europos šalių virtuves.

Kambariai nakvynei yra vienviečiai, dviviečiai ir triviečiai. Dvare gali apsigyventi iki 16 žmonių.  Baronas papasakos dvaro istoriją, parodys gausią dvaro biblioteką ir autentiškai atkurtą centrinį dvaro pastatą. Romantiška liepų alėja nuves prie ežero, kur galėsite plaukioti 6 kajakais (baidarėmis). Jaukioje parko aplinkoje vakarienei baronas paruoš gurmanišką kepsnį ant grotelių. Baronas nekalba lietuviškai, tačiau visos viešnagės metu galėsite bendrauti lenkiškai, angliškai, rusiškai, vokiškai, prancūziškai. Galimos gido paslaugos.

     Viešnagės laiką ir programą būtina suderinti iš anksto.

     Kontaktai; +370 458 51044; +370 610 00610

Tarnavo dvaras

 

Tarnavo dvaras ir parkas yra Rašų ežero pakrantėje, netoli Jūžintų. (Jūžintų sen.). Buvusio dvaro sodyba su parku užima 12 ha. Žinoma, kad Tarnavo dvarą valdė Vaizenhofai.  Rūmai pastatyti ant kalvelės, aplinkui įkurtas didelis parkas su takais, vedančiais prie Rasų ežero. Čia priskaičiuojama 11 rūšių vietinių medžių, tarp jų yra ir senų. Auga aukštos ir drūtos kalninės guobos, sibirinės pušys, mažalapės liepos, baltosios tuopos, kanadinės tuopos, vakarinės tujos. Dvaro būklė prasta, parkas apleistas.

Dabartinis  dvaro savininkas kaunietis verslininkas Sigitas Vaškelis tikisi dvarvietę prikelti naujam gyvenimui. Dvaro parke buvo išpjauta dalis sutrešusių medžių.  Dvarvietės atstatymo darbai užstrigo dėl užgriuvusio sunkmečio bei žemės nuomos problemų.  O  kodėl jam, kauniečiui, prireikė smarkiai apgriuvusio dvaro?  Sigitas – kraštietis, jo gimtinė – nuo Tarnavos dvaro vos už trijų kilometrų esančiame Štaronių kaime. Be to, vaikystėje teko bėgioti prie dvaro ir parke. Tačiau dvaro šeimininkas vis dar neprarado tikėjimo, jog vaikystės prisiminimų apgaubtą dvarvietę jam pavyks prikelti. Jis renka Tarnavos gyvenimo istoriją, faktus ir žmonių liudijimus apie čia šeimininkavusias garsias didikų gimines ir jų kaitą, kai rūmai ėjo iš rankų į rankas. 

    

Anapolio dvaras

Prie Sartų ežero Anapolio kaime tebestovi nykstantys dvaro pastatai. Pastatas turi kelis savininkus, tačiau nei vienas jų nesiima iniciatyvos jį restauruoti. Anapolis garsus tuo, kad čia gimė Lietuvių literatūros klasikas, poetas, kunigas Antanas Vienažindys. Iš Anapolio kaimo matosi Astravo kaimas, kuriame gimė liaudies poetas Strazdelis.

     

Zalūbiškio dvaro liekanos šalia Minkūnų kaimo

Minkūnai - senas lietuvių aukštaičių (nalšėnų - noliškėnų) ir sėlių paribio kaimas, kurio vardas, tikriausiai, kilęs iš bajoro asmenvardžio trumpinio. XII - XIII amžiuje šias baltų gentis skyrė Šventoji. Artimiausias lietuvių centras buvo Užpaliai. Kita lietuvių pilis pietrytiniame Rašų ežero krante buvo Bilaišiai. Kadangi Sartų atšakos ir pelkės keliaujant šiaurėn vertė daryti lankstą, keliai iš Užpalių ir Dusetų, matyt, susieidavo ties Bileikio saugoma perkėla - jo kaime Bilaišiuose. Pirmasis kaimas jau anoje ežero pusėje, pakeliui į Štaronių pilaitę, kurią persikėlę per Šventąją irgi, tikriausiai, įkūrė lietuviai ir buvo Minkūnai. Vietovardis panašus į Bikūnus Užpalių pusėje. Vėliau, vietovei atitekus Sologubui, kitoje Gipinio ežero pusėje jis pasistatė savo dvarelį Sologubiškį, vietos žmonių supaprastintą į Zalūbiškį. Gali būti, kad pirmieji minkūniškiai gyveno Zalūbiškio vietoje, kur irgi galėjo būti įtvirtinta gyvenvietė ir tik dvaras nukėlė juos toliau. Zalūbiškio  dvaras pradžioje buvo Kriaunų dvaro palivarkas. Dažnai užstatomas. Jam priklausė bent penki ežerai. Yra buvęs savarankišku   ir priklausęs lenkų bajorams Mokovieckiams.  Dabar čia ežero šlaito viršūnėje tėra tik krūmais ir medžiais apžėlusi kalvelė. Nebeveikia ir Minkūnų bei Zalubiškio durpynai. Svečiai, užsukę į Zalubiškio durpyną gali tik pasigrožėti bebrų darbu, jų suręstomis užtvankomis, gausia, džiungles primenančia, žmogaus rankų nepaliesta augalija

 (Paruošta pagal Vidmantą Povilionį, 2008 ir A. Baltuškaitę).

Bažnyčia ir vienuolynai

Jūžintų šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia.

Jūžintų šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia su vakarinėje jos dalyje viena virš kitos išsidėsčiusiomis 8 buvusiomis atgailos kanauninkų celėmis. Bažnyčios fasadas žavi linksmai banguotų formų plastiškumu, išraiškingu linijų siluetu. Ji yra mišraus tipo, sudėtingos kompozicijos - vyrauja barokas.

Vakarinėje bažnyčios dalyje, už presbiterijos, yra laiptinė į pastogę, kurioje abipus įvijų mūrinių laiptų viena aukščiau kitos yra 8 ankštos celės. Vienuoliai gyveno asketiškai, sienos nišose įtaisytos lentynos, o ant aslos - gultas. Iki mūsų dienų ansamblis išliko beveik nepakitęs.  Išlikę vėlyvojo baroko formų altoriai, nors dauguma juose esančių paveikslų sukurta XIX-XX a. Įdomiausias kairiosios navos gale įrengtas Šv. Barboros altorius, kurio antrajame tarpsnyje kabo šv. Baltramiejaus paveikslas. Dėmesį patraukia ir viena iš šio altoriaus karnizą puošiančių skulptūrų - spalvingas šv. Arkangelo Mykolo atvaizdas. Po bažnyčia yra du rūsiai, kuriuose sukaupta šiluma žiemos metu specialiais kanalais paduodama į bažnyčią šilumai palaikyti. Rūsio sienos kriptose buvo laidojami grafai. Jūžintų bažnyčia svečiams įdomi tuo, kad tai - vienintelė Baltijos šalyse bažnyčia, turinti celes. Šiuo metu vienuolių celėse įkurtas tarsi nedidelis muziejėlis, kuriame saugomi įvairūs liturginiai reikmenys, maldynai, metalinių kryžių viršūnės, nuo sunykimo išgelbėtos skulptūrėlės. Jūžintų bažnyčia didžiuojasi garsiausio XIX a. Rokiškio krašto tautodailininko Jono Dagio darbais ir labai senais 12 registrų vargonais. Jūžintų bažnyčia, kurios administratorius yra Leonas Linda ypač traukia jaunuosius, kurie atvyksta santuokos sakramento, tėvai noriai krikštija savo vaikus.

Šalia bažnyčios, vakarinėje pusėje, už Šventoriaus, randasi senosios  nebeveikiančios, tačiau dar prižiūrimos Jūžintų senosios kapinės.

Galima gido paslauga. Svečių ir turistų priėmimas iš anksto susiderinus.

Bažnyčios administratorius tel. 8 635 83202

      

 

 

Vilniaus Bernardinų bažnyčios vienuolijos vasaros stovyklavietė

 

Sriubiškėlių kaime, pakeliui į Dauliūnus, Vilniaus Bernardinų bažnyčios vienuolis Julius Sasnauskas, nupirkęs sodybą, įrengė vienuolijos vasaros stovyklavietę. Vienuoliai klėtyje įrengė koplyčią. Į vykstančias pamaldas gali atvykti visi norintieji. Priimami ir stovyklautojai. 

 

    

 

Kapinės

 

Ažubalių senosios kapinės

Kapinės - prastos būklės. Labai apaugusios krūmais. Randasi prie keliuko „Štaronys – Ažubaliai“. Keliukas - prastos būklės, sunku privažiuoti. Greta yra negyvenama sodyba. Lankytojų nėra.

   

 Beičių senosios kapinės

Privažiavimo nėra. Paminklas yra vienas, bet seniai nugriuvęs. Žmonės dar deda žvakutes.

    

Dvirėžių senosios kapinės

Krūmai r medžiai išpjauti. Paminklai nebeturi kryžių. Kapinės randasi prie kelio. Lankytojų nėra.

  

Joneliškio senosios kapinės

Privažiavimo nėra. Galima pasiekti tik per privačią valdą. Paminklas yra vienas, bet suskilęs. 

  

Jūžintų  naujosios kapinės

Nuo bažnyčios nutolusios apie 500 m. atstumu. Kapinės randasi ant gražios smėlio kalvos. Jų dydis 2500 kv. m. Aptvertos akmens mūro tvora.  Yra nedidelė koplytėlė. Jūžintų kapinėse amžinam poilsiui atgulė garsus krašto knygnešys J. O. Širvydas. Prie kapinių pietinės tvoros,  yra paminklas duobėse  užkastų 1945 - 1949 m. Jūžintų apylinkėse žuvusių partizanų ir besislapstančių nuo Sovietų armijos vyrų atminimui.

(Knygnešio J. O. Širvydo kapas)

Jūžintų senosios kapinės

Randasi   prie bažnyčios, vakarinėje  pusėje už Šventoriaus ir bendrame kontekste gražiai susilieja su ant Šventoriaus  esamais paminklais. Kapinaitės prilaidotos, nebeveikiančios, tačiau išlikę  gražūs paminklai, kai kurie kapai  dar tvarkomi artimųjų, o bendra kapų aplinka pasirūpina seniūnija.

      

 

Kalūciškių senosios kapinės

Paminklų nebėra. Yra tik keli akmenys. Vienas akmuo primena paminklą.

  

Kremesiškio senosios kapinės

Kaimo nebėra. Jis dabar vadinasi Tarvydžių kaimu. Kapinių vietą pažymėjo vietos gyventojai. Jie prižiūri aplinką.

  

Mieleikių senosios kapinės 

Kapinėse nebėra paminklinių akmenų. Čia auga tik pušys ir krūmai.


Narbučių senosios kapinės

Kapinės randasi miško pakraštyje. Privažiavimo nėra. Lietingu metu jų negalima pasiekti. 

      

Pilkėnų senosios kapinės

Seniūnija jas sutvarkė. Jos prižiūrimos vietos gyventojų ir seniūnijos.

Samanių senosios kapinės

  

Paminklai nugriuvę, apaugę žolėmis, sulindę į žemes.

Sriubiškių senosios kapinės

Paminklai išvirtę. Privažiuoti galima. Randasi miško pakraštyje.

    

Šipų I senosios kapinės

Lankomos. Labai prastas privažiavimas. Lyjant lietui jas  būtų sunku pasiekti.

   

Štaronių kapinės

Randasi Vasaknų žuvyno teritorijoje. Greta yra negyvenama Kvedarų sodyba. Kapinės yra lankomos.

 

Tarvydžių senosios kapinės

Nelankomos. Privažiavimo nėra. Aplinkui suarti ūkininkų laukai.

   

Zalūbiškio senkapis

Paminklų nėra. Yra sovietmečiu pastatytas žyminis akmuo. Senkapis randasi prie Minkūnų - Ažubalių kelio.


Zanapolio senosios kapinės

Kapinės randasi privačioje teritorijoje. Privažiavimo nėra

 

     

 

Archeologiniai ir mitologiniai paminklai 

Dauliūnų  piliakalnis

Dauliūnai, Rokiškio raj. Jūžintų seniūnija.

Kaimo  vakariniame pakraštyje, prie ribos su Kalučiškių kaimu yra piliakalnis. Piliakalnis įrengtas ilgos siauros kalvos rytinėje dalyje. Aikštelė keturkampė, pailga rytų - vakarų kryptimi, 19x17 m dydžio. Jos vakariniame krašte supiltas 0,6 m aukščio, 14 m pločio pylimas, kurio išorinis 2,2 m aukščio šlaitas leidžiasi į 11 m pločio, 1,5 m gylio griovį. Rytiniame aikštelės krašte yra 0,2 m aukščio, 6 m pločio pylimas. 0,8 m žemiau jo yra 35 m ilgio terasa. Šlaitai statūs, 7-12 m aukščio.

Piliakalnis apardytas arimų, apaugęs medžiais.

Papėdėje, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos keramikos.

Piliakalnis datuojamas I tūkst.

Pasiekiamas Jūžintų - Duokiškio keliu pavažiavus 650 m. už Dauliūnų (yra 50 m. į dešinę šiaurės kryptimi).

1949 ir 1970 metais piliakalnį žvalgė Lietuvos mokslų akademijos istorijos institutas.

  

Štaronių piliakalnis

Štaronys, Rokiškio raj. Jūžintų seniūnija.

Kaimo šiauriniame pakraštyje, Audros  dešniajame krante, plataus slėnio pakraštyje pelke apjuosta kalva vadinama Patarėja ir laikoma, kad yra supilta. Ji netaisyklingos formos, apie 50 metrų ilgio ir 15-18 metrų pločio. Kultūrinio sluoksnio nepastebėta.

1949 ir 1970 metais piliakalnį žvalgė Lietuvos mokslų akademijos istorijos institutas. 1981 metais Rokiškio kraštotyros muziejus. Radiniai yra saugomi Rokiškio kraštotyros muziejuje.

Radišių  pilkapynai 

Kubiliškio - Radišių pilkapynas yra Rokiškio rajone dešniajame Audros upės krante ties žuvininkystės tvenkiniais. Jie žinomi nuo XIX a. pabaigos. Pilkapynas yra 0,55 km. į pietryčius nuo Mičiūnų kaimo kapinių abipus miško keliuko, kadaise skyrusio Jaurų ir Kubiliškio kaimus. Pilkapiai išsidėstę netoli vienas kito šiaurės vakarų - pietryčių kryptimi pailgu pakilimu. Vienas supiltas kiek atokiau šiaurės vakarų šlaite. Į šiaurę nuo cenrtinio pilkapyno dalies  yra kita pakiluma, ant kurios yra 2 pilkapiai. Dar toliau į šiaurę aukštuma leidžiantis Audros slėnio link yra pakilumas, šiaurės vakarų šlaite  3,5 m skersmens akmenų vainikas - buvusio pilkapio likučiai. Į pietus nuo centrinės pilkapyno dalies yra dar 4 pilkapiai vieni nuo kito nutolę 10 - 50 m. Pilkapynai datuojami III - IV a. 2003 m. buvo ištirti trys sanpilai. Tačiau pasirodo, kad  jie "ištirti" anksčiau. Kapai iškasti, įkapės surinktos  ir rasti tik pavieniai atsitiktiniai žmogaus kaulai. Kaukuolės ir dešniojo žastikaulio fragmentai aptikti prie pat akmenų vainiko pietvakarių pusėje. Moteris (lytis paiškėjo po andropologinio tyrimo) buvo palaidota 0,3-0,4 m. gylio duobėje galva į vakarus - pietvakarius. Mirusios dešinėje padėta ietis (ietigalis). Ant kaukuolės rasta žalvarinė įvijėlė. Ietigalis priskiriamas V - VII a. Taigi remiantis chronologija ir laidosenos ypatumais teigiama, jog Kubiliškio - Radišių pilkapynas datuojamas  pirmojo tūkstantmečio viduriui.

(pagal A. Simniškytę)

 

Mičiūnų kaimo pilkapiai

Mičiūnų pilkapiai su akmenų vainikais yra Audros upelio dešiniajame krante. Išliko dviejų 8-10 m. skersmens liekanos. 1906 m. kasinėjo J. Žiogas, rado žmonių kaulų bei apie 40 įvairių dirbinių, kurie greičiausiai yra iš viduramžių.

Skeirių pilkapiai

Skeiriai, Rokiškio raj. Jūžintų seniūnija.

Prie kaimo, Skynimo miško pakraštyje išliko 2 pilkapiai. Sampilai apie 8 metrus skersmens, iki 1 metro aukščio, apjuosti didelių akmenų vainikais, kasinėti senienų mėgėjų. 1932 metais kasinėjant rasta žmonių kaulų, kirvis, ietigalis. Pilkapiai būdingi pirmiesiems m. e. amžiams. Radiniai neišliko. 1949 m. žvalgė Mokslų akademijos institutas.

Zalūbiškio senkapis

Senkapis randasi prie Minkūnų - Ažubalių kelio. Yra sovietmečiu pastatytas žyminis akmuo.

Mitologinis Sidariškio akmuo, vadinamas Velnio duknomis

Tai natūralus riedulys (akmuo rausvas su baltais kvarcito intarpais stambiagrūdis granitas), netaisyklingo keturkampio formos, maždaug 3,2 m ilgio šiaurės - pietų kryptimi, 1,4 m pločio pietiniame gale ir iki 2,5 m pločio šiauriniame gale bei iki 0,8 m aukščio nuo dabartinio žemės paviršiaus. Akmens viršumi, išilgai jo, eina maždaug 2 m ilgio natūrali „ketera“, o akmens nuožulniame rytiniame šone yra taip pat natūralus išskeldėjimas primenantis „U“ raidę, kuri kartais laikoma „Velnio pėda“; akmuo apkerpėjęs, vakarinis šonas kiek užartas.

Pasakojama jog velnias vydamasis kažkokią moterį pametė savo duknas ir dar atsistojo įmindamas savo pėdą jose.

Lukščių k., Jūžintų sen., Rokiškio r. sav.

 

Grumbinų alkakalnis

Tai natūralus žemės pakilimas, susijęs su iki krikščioniškąja religija ir mitologija.

                                                                                                                                                                                                                                                                                                   

Grumbinai  kaimas Rokiškio rajone, Jūžintų seniūnijoje, 4 km į pietvakarius nuo Jūžintų. Į rytus nuo kaimo telkšo Vazajo ežeras, o šiaurėje prasideda Šetekšnos upė.

 

Plynbalis (Plynbala)

Pelkė Plynbalis, vietinių vadinama Plynbala apjuosta Skinimo ir Dauliūnų  miško, nutolusi 1 km. nuo  Jūžintų miestelio. Seniau žmonės bijodavo eiti, sako užkeikta ta vieta buvus, kur vaikščiodavo viena koja it gaidys šokinėjanti ugnelė.  Viduryje pelkės yra ežerėlis, jame nieks nežvejoja, sunkiai prieinamas, apipintas padavimais ir pasakojimais. Senieji jūžintiškiai kalbėdavo, kad vakarais iki sutemų  buvo girdėti laumių kultuvių paukšėjimai - tai jos savo drapanas skalbdavo, tačiau drąsesnės  moterys nešdavosi  plaunamus rūbus perskalauti, dėl ypatingai minkšto ežero  vandens.  Ši pelkė vasaros ir rudens sezonu sutraukia daug uogautojų ir grybautojų. Raiste gausiai veisiasi  rudosios gyvatės, todėl miško svečiai turi būti atsargūs. Plynbalės ežeras iš visų pusių apaugęs mišku, pakrantės užklotos storu minkštu samanų patalu, rodos koją dėsi ir skradžiai nugarmėsi. Senoliai sakydavo „iki kelių įgriuvai - gulkis, kitaip gyvas iš ten neišeisi“.

   

Vytauto kalnas

1930 m. Vytauto Didžiojo metais apkrikštytas kalnas esantis kitoje Jūžinto ežero pusėje, už kapų. Krikštatėviais buvo Širvydai, o šventėje dalyvavo visi jūžintiškiai. Tuo metu tai buvo  populiariausia vieta jaunimui, kurie rengdavo šokius, eidavo ratelių. Jame buvo įrengtos supynės, suolai, o priežiūra rūpinosi vietiniai šauliai. Šiuo metu, tai tik kalva su išlikusiu garsiu pavadinimų.

 

Žiukeliškių ąžuolas

Ties kelio Aušrėnai - Tomakaimis sankirta, važiuojant pro pastatų liekanas link Kilių sodybos, atsiveria  ne tik nepakartojamas kraštovaizdis, bet yra ir garsusis Žiukeliškių ąžuolas prilygstantis Stelmužės ąžuolui.  

 

Kaimai esantys aplink Jūžintus.

Anapolio, Aušrėnų, Ąžubalių, Bajoriškių, Beičių, Binzeliškių, Čelkių, Čivylių, Dauliūnų, Dumblynės, Dvirėžių, Gačionių, Girėlės, Giriūnų, Grumbinų, Jaurų, Joneliškių, Jurgiškių, Kalbutiškio, Kalučiškių, Keručių, Kulių, Lukščių, Mičiųnų, Mielaikių, Minkūnų, Neliūbiškio, Pilkėnų, Radišių, Ragavos, Raugų, Skeirių, Sriubiškėlių, Šipų, Štaronių, Tarnavos, Tervydžių, Trako, Tumakaimio, Vandenavos, Zalūbiškio, Žiukeliškių.

Kaimai į kuriuos verta užsukti turistams

Dauliūnų kaimas

Dauliūnai - kalvų, ežerų ir piliakalnio apsuptas kaimas pirmą kartą paminėtas dar 1663 m. Užpalių dvaro inventoriaus knygoje vadintas karališkuoju, nes priklausė Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvarui.

 

 

2013 m. rugpjūčio 25 d. Dauliūnų kaimas pažymėjo 350-ąjį gimtadienį. Šios šventės Iniciatorius – visuomenės veikėjas, kelių kadencijų buvęs Seimo narys Kazimieras Uoka. Šiame kaime gyveno jo seneliai, motinos tėvai.

Renginį organizuojat daugiausia talkino Julius ir Vitalija Narbučiai iš Vilniaus. J.Narbutis – lakūnas, šiuo metu rašantis kaimo istoriją. Sankryžoje buvo atidengtas kaimo akmuo.

1875 m. balandžio 4 d. Dauliūnuose gimė Juozas Otas Širvydas, publicistas, poetas, kritikas, vertėjas, memuaristas, kultūrinę veiklą pradėjęs kaip knygnešys, daraktorius, draudžiamosios spaudos bendradarbis.

Samanių kaimas

Kaimas,  kaip ir Dauliūnai yra karališkasis. Šiuo metu tai kaimas be gyventojų, tačiau pokario metu kaimo vyrai  dalyvavo pasipriešinimo kovose, vyko  susišaudymai.  Žuvusiems Trano būrio partizanams atminti pastatytas paminklas.

 

Kulių kaimas

Važiuojant nuo Rokiškio link Jūžintų, pasibaigus Radišių kaimui  dešinėje pusėje prasideda Kulių kaimas, kuris  pabaigoje susijungia su Trako kaimu išsidėsčiusiu palei vieškelį.

Čia verta užsukti ne tik dėl gražiaus kraštovaizdžio, bet ir dėl gerų, nuoširdžių šio kaimo žmonių, kurie gražiai tvarkosi savo sodybas, gyvenamąją aplinką ir yra kaimo senųjų tradicijų tęsėjai, o Janinos Morkūnienės sodyboje gali atokvėpį rasti  turistai ir svečiai.

 

   

Čivylių kaimas

Nuo Čivylių kaimo iki  Rokiškio – 22 km., o iki Jūžintų seniūnijos centro – 7 km. Jame gyvena apie 90  žmonių. Seniūnaitijos centras. Yra biblioteka. Kaime telkšo nedidelis tvenkinys  prie jo yra poilsiui, pasimaudymui pritaikyta vieta. Nuo Laibgalių važiuojant link Jūžintų už Beičių girios, pravažiavus Audros upę prasideda Čivylių kaimo tvenkiniai.  Ypač gražus kraštovaizdis keliautojus pasitinka iš Čivylių pasukus Jūžintų link keliu Lašai – Jūžintai. Čivylių bendruomenė jungia 80 proc. kaimo gyventojų. Didžiausias bendruomenės pagalbininkas ir aktyvas – kaimo jaunimas.  Čivyliai nuo seno garsėja puikiomis šeimininkėmis ir savitu, išsaugotu krašto kulinariniu tapatumu. 

   

   

 

Kalbutiškio kaimas

Kalbutiškio kaimą supa graži Dusetų giria, atsiveria nuostabi Sartų ežero panorama. Prie Sartų ežero rajono Miškų urėdija įrengė jaukų mokymo centrą.  Tinkama vieta poilsiui.  Šalia esanti  Dusetų  giria sulaukia daug  uogautojų, grybautojų, o tiltas per Šventąją upę ištekėjusią iš Sartų ežero - žvejų  pamėgta vieta.

   

Žiukeliškių kaimas

Kaimas Rokiškio rajone  4,5 km į pietryčius nuo Jūžintų, Jūžintų šilo apsuptyje. Auga Žiukeliškių ąžuolas (gamtos paveldo paminklas). Į rytus nuo kaimo teka Šventoji. Limino ežeras  randasi 1 km. į vakarus. Daug turistų ir sporto entuziastų sulaukia šiame kaime įsikūrusi mokyklos poilsiavietė.

     

 

Kaimo turizmo sodybos 

Viliaus Seržinto kaimo turizmo sodyba

      

Visus metus jūsų laukia jaukus namukas su visais patogumais prie pat vandens, ant Jūžinto ežero kranto, skirtas mėgstantiems ramų poilsį su šeima ar draugais. Jūsų paslaugoms - jauki pavėsinė ir lauko židinys, sūpuoklės suaugusiems ir vaikams, valtys, aikštelė ant vandens, pirtis, patraukli maudynėms ežero pakrantė, mėgstantiems žvejoti - žuvis. Tai puiki vieta poilsiui vasarą ir žiemą. Privatumas garantuojamas.       

Jūžintų k. Rokiškio r.
Tel.: +370-458 44195, +370-616 25159

 

H. Lazausko sodyba „Zabieška“

Jauki sodyba įsikūrusi Sartų regioniniame parke, vienkiemyje. Erdvioje sodybos teritorijoje galima ne tik pailsėti miško ir ežero apsuptyje, bet smagiai paminėti asmenines šventes bei įmonių vakarėlius.

Čia gali patogiai ilsėtis 40 žmonių. Sodybą sudaro 6 pastatų kompleksas, kuriuose įrengti miegamieji, pokylių salė, bilijardo salė ir pirtis. Svečių patogumui įrengtos pavėsinės, lauko židiniai, krepšinio aikštelė. Žvejų ir vandens pramogų mėgėjų laukia valtys, vandens dviračiai.

Sodyba „Zabieška“ svečius priima ištisus metus.

Zabieškų k., Jūžintų sen.

Tel. +370 698 814 91.

     

Turistiniai maršrutai

1. Plaukimas baidarėmis Sartų - Rašų ežerai - Žiukeliškių poilsiavietė - Užpaliai

Plaukimas baidarėmis iš Sartų, Rašų  ežerų arba iš Žiukeliškių  nuo poilsiavietės Šventosios upe lik Užpalių. Mokykla turi baidares, kurias nuomoja šios sporto šakos mėgėjams.

 (Kontaktai skiltyje. Aktyvus poilsis. Mokyklos poilsiavietė Žiukeliškėse)

      

 2. Gačionių dvaras - Jūžintų bažnyčia su vienuolių kanauninkų celėmis - Jūžintų krašto gamtovaizdžio takais

Nepakartojamas kraštovaizdis atsiveria nuo Jūžintų pasukus Aušrėnų keliu. Kelio vingis gražiai aplenkia Jūžinto ežero galą ir staigiai nusileidęs vėl kyla į kalvą. Privažiavus Tomakaimio sankryžą, galima rinktis tris kryptis. Pasukus į dešinę vaizdingu keliuku, lyg netikėtai atsiradę Šveicarijoje, nusileistumėte nuo aukštumos link Žiukeliškių miško. Kelio kairėje pusėje atsivers Limino ežero ir Šventosios upės vingis. Čia prie Šventosios upės galite rasti Žiukeliškių senkapį bei ąžuolą. Nuo sankryžos važiuojant tiesiai išvysite kalvos apačioje plytintį nedidelį Limino ežeriuką. Atsivers labai gražus kalvotas kraštovaizdis. Važiuojant link Aušrėnų, privažiuosite Tarnavo kaimą ir Tarnavo dvarą bei Rašų ežerą, užimantį 162 ha plotą. Jis pagal dydį yra trečiasis rajone. Ežeras turi 4 salas, užimančias 2 ha plotą. Jo krantai žemi ir pelkėti. Per ežerą teka Šventosios upė. Iš Gačionių ežero į Rašų ežerą įteka upelė Ruoša. Pasigrožėjus Rašų ežeru pateksite į Minkūnų kaimą, kuris pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1598 metais. Pasirinkę Anapolio kaimo kryptį kairėje pusėje matysite bendrovės „Čivylių žuvis“ tvenkinius, o pasiekę patį kaimą išvysite Sartų ežerą. Pasirinkus kelią link Raguvos kaimo, važiuosite vaizdinga Sartų ežero pakrante. 

    

3. Gačionių dvaras - Jūžintų bažnyčia - Paškonių km. - Žirgų mylėtojos Viktorijos Jovarienės asmeninis arklio muziejus, žirgų ūkis - Šventas Krokulės šaltinis - Konglomeratų  uolenų atodangos Užpaliuose

(Suteikiamos gido paslaugos)

Noritiesiems apsilankyti kaimyniniame Utenos rajone ir susipažinti su Užpalių seniūnijos lankytinomis vietomis: Krokulės šaltiniu, konglameratų uolomis bei kitomis, nuo Jūžintų teks pasirinkti Užpalių kryptį. Kalvomis vingiuotas kelias vėl atvers nuostabius Aukštaitijos krašto gamtovaizdžius.  Pakeliui pravažiuojamas Pilkėnų kaimas, pasitinkantis svečius senomis kapinaitėmis. Iki Pačiaunės ir Grumbinų kaimų nusileisite nuo gražios kalvos, čia atsivers Čiauno (18 ha ploto) ežero panorama. Ežeras susidarė ledo išgulėtame duburyje. Pasukę link Grumbinų kaimo pamatysite mažą Vazajėlio ežeriuką.

Pasirinkus Užpalių kryptį, pravažiavus rajonų ribą, už 1 km.  Martinčiūnų km. pasukus į dešinę ir dar pavažiavus vieną kilometrą iki Paškonių km. randasi vilnos amatininkų Gražinos ir Petro Bakėjų sodyba su senovinėmis karšimo staklėmis. Sugrįžus į pagrindinį vieškelį ir pravažiavus Norvaišių ir Kaniūkų gyvenvietes prieš Užpalius, kairėje pusėje, randasi Viktorijos Jovarienės žirgyno valdos, asmeninis muziejus, o iš ten pavažiavus 1 km. iki Užpalių miestelio sąnkryžos ir  per ją važiuojant tiesiai - už 2 km. randasi Krokulės šaltinis. Už Užpalių važiuojant Dusetų kryptimi už 1 km. randasi konglomeratų uolenų atodangos ir dar už poros km. Šeiminiškių piliakalnis prieinamas turistams.  

      

4. Maršrutas po dvarus: Gačionių dvaras - Jūžintų bažnyčia - Kamajai. Paminklas Antanui Strazdui. - Petriošiškio privatus dvaras su parku - Salų dvaras

    

 

Aktyvus poilsis

Mokyklos poilsiavietė Žiukeliškėse (Jūžintų sen., Rokiškio r.)

Vasarotojai gali rinktis poilsį prie Šventosios upės. J. O. Širvydo vid. mokyklai priklausančiuose namukuose, apsuptuose Žiukeliškių miško, galima atsiriboti nuo civilizacijos, pasijusti gamtos glėbyje. Namukuose yra įrengtos virtuvės. Mokykla nuomoja valtis, baidares.

Mokyklos poilsiavietė Žiukeliškėse (Jūžintų sen., Rokiškio r.), rūpestingai prižiūrima ir tvarkoma, kasmet gražėja. Ant Šventosios kranto įsikūrusioje poilsiavietėje visada laukiami svečiai.

Smagu Šventąja plaukti baidarėmis, vandens dviračiu. Yra puiki tinklinio aikštelė.

Vyksta orientacinio sporto varžybos. Žvejams, grybautojams, uogautojams - upė, didžiulis miškas!

Vasaros vakarais gera sėdėti prie laužo, bendrauti su draugais. 

Baidarių nuoma ir transportavimas

Maršrutai:

Sartų ežeru

Žiukeliškės - Užpaliai

Užpaliai - Žalioji (gyvenvietė)

Užpaliai -Mickūnai

Žalioji - Mickūnai

Mickūnai - Andrioniškys - Kavarskas (2 dienos)

Obeliai - Sartų ežeras (Kriaunos upe)

Aukšadvarys - Kvetkai (Nemunėlio upe)

Galimi ir kiti maršrutai pagal užsakovo pageidavimą.

 

Baidarių nuoma:

Pirmadienis – Penktadienis:

13,00 € (1 diena)

Savaitgaliais ir švenčių dienomis:

15,00 € (1 diena)

Kambarių nuoma (darbo dienomis/poilsio dienomis be patalynės):

16,00 /20,00 € parai

Vieno patalynės komplekto nuoma

3,00 €

 

     

Kontaktai 8 458 44220

juzintuvm@rokiskyje.lt

 

 

Poilsiavietė prie Jūžinto ežero

Karštomis vasaros dienomis galima puikiai pailsėti prie Jūžinto ežero įrengtoje poilsiavietėje. Čia yra maudykla, paplūdimio tinklinio aikštelė, supynės, pavėsinė, staliukai su suoliukais, vaikų žaidimo aikštelė, aukuras. Paplūdimį puošia gėlės, yra automobilių stovėjimo aikštelė, galima pasistatyti palapinę, kemperį. Šioje poilsiavietėje poilsiauja ne tik južintiškiai, bet ir labai daug svečių. Šią sutvarkytą ir išpuoštą gėlėmis poilsiavietę pamėgo vestuvininkai,  tėvai atvežę krikštyti vaikus, rengiamos kultūrinės, sportinės miestelio ir bendruomenės šventės. Netoliese  miestelyje yra dvi parduotuvės  ir kitos įstaigos, kurios turistams ir svečiams suteiks reikiamą informaciją ir pagalbą.

(Išsami informacija skiltyje "Įstaigos")

 

    

Poilsis Dauliūnų miškuose

Pirmoji poilsiavietė skirta aktyviam poilsiui

Nuo Jūžintų pavažiavus iki Skeirių kaimo, toliau  vieškeliu vedančiu į Dauliūnų kaimą, pusiaukelėje reikia išsukti į miško keliuką esantį dešinėje pusėję ir pavažiavus už kirtavietetės  randasi  pirmoji poilsiavietė įrengta pagal ES projektą "Pelno nesiekiančios investicijos miške, esačiame Rokiškio raj. Dauliūnų kaime". Įgyvendinant projektą numatyta sukurti visuomenei nemokamai prieinamą parką, kuriame lankytojams būtų sudarytos galimybės susipažinti su gamtos vertybėmis joms nepakenkiant. Išvalytame miške, pasivaikščiojimo takais  sujungtos penkios pavėsinės, gausu medžio skulptūrų, atrakcionų, laužaviečių, apžvalgos bokštas, tvenkinėlis, suoliukai,  skruzdėlynai, vasarą  šalia avietynas, kuris stebino neapsakomu derliumi ir aromatu ir miško ramybė bei visa kita kas gali traukti gamtos išsiilgusius poilsiautojus. 

 

   

Antroji polsiavietė aktyviam poilsiui

Norite į gamtą. Pasnaudokite proga ir atvykite į Dauliūnų poilsiavietę, įrengtą miške pagal ES projektą "Rearkreacinės infrastruktūros įrengimas  L. Gliožerienės miške Dauliūnų kaime. Įgyvendinant projektą numatyta sukurti visuomenei nemokamai prieinamą parką, kuriame lankytojams būtų sudarytos galimybės susipažinti su gamtos vertybėmis joms nepakenkiant. Ten rasite pavėsines, takus, skulptūras, apžvalgos bokštus, pramogai skirtą įrangą, ugniakurus ir svarbiausią mišką.  Pravažiavus Jūžintus pasukite Kamajų link. Pravažiavus Neliūbiškį (dviaukštis namas), už vieškelio  posūkio, sukite į kairę. Kai privažiuosite žvyro karjerą sukite į dešinė (į mišką). Ir jūs - jau vietoje. Grožėkitės, ilsėkitės  ir atraskite miško grožį. Ten gražu ir ramu visais metų laikais, aplink grynas oras, miško gėrybės, nuostabus žvyro karjero reginys. 

    

Dusetų girios pažintinis takas

Takas yra 2,4 km ilgio, čia galima susipažinti su gausiomis mišraus plačialapių miško bei jo sengirės gamtinėmis vertybėmis.

Keliuose miško kvartaluose (praktiškai visa dabartinio rezervato teritorijoje) buvo nustatyta sugriežtinto režimo zona,  kurioje buvo draudžiama vykdyti pagrindinio naudojimo kirtimus. Todėl būtent čia išliko brandžiausi medynai su gausiausiomis retųjų  rūšių populiacijomis. Įspūdingiausi yra įvairaus amžiaus mišrūs medynai su senais plačialapiais medžiais: liepomis, klevais, uosiais, ąžuolais, guobomis, vinkšnomis. Rezervatas pasižymi ypač didele saugomų kerpių ir grybų rūšių gausa. Iš jų, didžiausios retenybės - dantytoji telotrema (Thelotrema lepadinum), krokinis minkštesnis (Hapalopilus croceus), korališkasis trapiadyglis (Hericium coralloides), žaliagalvė taurenė (Calicium adspersum), žalsvoji kežytė (Cetrelia olivetorum), plačioji platužė (Lobaria pulmonaria).

Vasynos gamtinio rezervato tikslas - išsaugoti pirmykščių šiaurės rytų Lietuvos paežerių miškų bruožus išlaikiusią Dusetų girios gamtinio komplekso dalį, kaip Sėlių aukštumos didžiųjų dubaklonių miškų etaloną su mokslui vertingais augalijos ir gyvūnijos kompleksais.

Sartų regioniniame parke esančias vertybes nesunkiai surasti ir pažinti padės įrengta lauko informacinė sistema.

(iš Sartų regioninio parko informacijos )

  

Tervydžių kaimo dendrologinis rinkinys

Jūžintų sen., Tervydžių kaime esanti Tervydžių kaimo oazė - unikali vieta rajone. Šis Tervydžių kaimo dendrologinis rinkinys Valstybės saugomų teritorijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos įtrauktas į Valstybės saugomų gamtos paveldo objekto sąrašą. Į šį sąrašą įtraukiami tik savo amžiumi, dydžiu bei unikalumu išsiskiriantys objektai. Bitininkas Linas Jakubonis  gali didžiuotis savo gimtinėje  tėvo Kazio Jakubonio dar prieš Antrąjį pasaulinį karą pradėtu kurti dendrologiniu rinkiniu. Sodyboje gausu didelių, senų vietinių medžių, sodintų arba natūraliai išaugusių XX a. pirmąjame ketvirtyje, - paprastųjų eglių, paprastųjų pušų, paprastųjų ąžuolų, mažalapių liepų, karpotųjų beržų, baltųjų gluosnių, paprastųjų klevų, paprastųjų uosių. Beveik visi yra sveiki, geros būklės, žydintys ir derantys. Sodyboje auga ispūdingai atrodanti dviguba paprastųjų eglių juosta, 100 m. eglių alėja ir stambiausias Lietuvoje paprastasis šermukškis. Tervydžių kaimo oazė užima 5 ha. plotą ir yra tarsi botanikos sodas. Ji apsupta daugybės vertingų, įvairių medžių, augalų rūšių, tarp kurių yra ir itin retai sutinkamų Lietuvoje. Oazės šeimininkas jį prižiūrėdamas  tuo pačiu gausina, puikiai išmano sodininkystę, ekologiją, augalų netrešia ir auginamų bičių dirbtinai nemaitina. Pabėgus iš šurmulingo miesto, šis kampelis puikus ne tik moksline prasme, tačiau tikra atgaiva visur skubančio  žmogaus sielai. Į šį ramybės kampelį atvyksta pasigėrėti svečiai iš įvairiausių Lietuvos kampelių ir  užsienio šalių.

( Pagal "Rokiškio Sirena" 2016.09.09 Justina Dasčioraitė - trumpinys)

 

 

 Įžymūs krašto žmonės

 Juozas Ottas Širvydas

 

Gimė 1875 04 04. Rokiškio r. Jūžintų sen. Dauliūnų k.- knygnešys.

Jau būdamas 6-erių jis mokėjo gražiai skaityti ir rašyti, būdamas 12 metų mokėjo rusų ir lenkų kalbas. Iš pradžių jį skaityti ir rašyti mokė kaimo daraktoriai, o vėliau mokslu jis pats daraktorius pranoko. Mokėsi siuvėjo amato, išmoko žydų kalbą. Palaikė ryšius su knygnešiais K. Odra, J. Bieliniu, rinko tautosaką. 1894 m. pradėjo leisti laikraštį „Triūsas mužykėlio“ 1896 - 1897 m. kalintas, 1900 m. su J. Katele įsteigė Panemunėlyje „Žvaigždės“ draugiją. 1902 m. emigravo į JAV, kur gyveno iki 1928 m.
Amerikoje redagavo įvairius leidinius. 1905 - 1907 m. redagavo „Kovos“ laikraštį, nuo 1907 rn. – laikraštį „Vienybė lietuvninkų“, vėliau dirbo Emigracijos tarnyboje. Nuo 1920 m. „Lietuvininkų“ redaktorius ir „Vienybės“ spaudos bendrovės direktorius. 1928 m. J. O. Širvydas grįžo į Lietuvą. Lietuvoje buvo šaulys, Neo - Lituanijos studentų korporacijos globėjas (narys), Tautininkų sąjungos narys. Nepriklausomos Lietuvos vyriausybė jį apdovanojo Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ketvirtojo laipsnio ordinu.
J. O. Širvydas mirė 1935.12.27 Jūžintuose.
 (Rokiškio r.) Palaidotas Jūžintų kapinėse. 

 

     

Šiame name gyveno J.O. Širvydas - taip byloja atminimo lenta ant namo sienos 

Elena Mekuškaitė

 

Gimė 1876-07-18 Bindzeliškių k., Jūžintų sen., Rokiškio r.,  – liaudies švietėja, knygnešė, daraktorė.Mirė 1968-01-18 Jūžintuose.


Antanas Bernotas

 Gimė 1882-02-21 Dauliūnų k., Jūžintų sen., Rokiškio r.   – knygnešio Juozo Oto Širvydo brolis, spaudos darbuotojas, bendradarbiavęs JAV spaudoje:  „Lietuvninke“, „Vienybėje“. Žuvo 1941 m.

Karolis Dagys

Karolis Dagys gimė apie 1830 m. Urlių kaime (Rokiškio r.) ir ilgą laiką gyveno Punkiškiuose.  Jis buvo bemokslis žmogus. K. Dagys pragyveno dirbdamas kryžius. Kol buvo jaunas, jis keliavo po kaimus, kur darė kryžius, medinius dievukus, Marijas. Apie 1911 - 1912 m. apsigyveno Jūžintuose.  K. Dagys mirė 1922 m., palaidotas Jūžintuose.
Karolio Dagio darbai Jūžintų bažnyčioje: skulptūrinė grupė „Betliejus“, skulptūra „Šv. Antanas“.

Antanas Vienažindys

 

Gimė 1841-09-26 Anapolio palivarke , Jūžintų sen., Rokiškio r. - kunigas ir poetas.

Eilėraščius rašyti pradėjęs dar jaunystėje visiems laikams liko skausmo ir liūdesio dainiumi.

 Mirė1892-08-29 Laižuvoje, Mažeikių r. 

 Jonas Vigėlis 

Gimė1890-09-18 Krimantiškių k., Jūžintų sen., Rokiškio r. – pulkininkas, spaudos bendradarbis. Mirė 1985-10-13 Hudsone, JAV.

 


Vladas Viliūnas – Vilčinskas 

Gimė 1908-10-28 Girelės km., Jūžintų sen., Rokiškio r. – mokytojas, poetas. Mirė 1939-08-15 Jokūboniuose, Šakių r.

Klementina Gudonytė 

Gimė 1916 m. spalio 5 d. Čivylių km., Jūžintų valsčiuje. Mirė 2003 m. gruodžio 10 d. Vilniuje. Lietuvos tautodailininkė, audėja. 1947 – 1948 m. dirbo Vilniaus „Dailės“ kombinate. 1966–1971 m. liaudies meno draugijoje rengė parodas, konferencijas, vadovavo Vilniaus audėjų sekcijai. Išaudė lovatiesių, rankšluosčių, juostų, tautinių drabužių, numezgė mezginių. Juose perteikė Lietuvos etnografinių sričių savitumą, kūrybiškai interpretavo tautodailės tradicijas. Kūriniai spalvingi, aiškaus ritmo, monumentalūs. Surengė individualių parodų – Lietuvoje, Lenkijoje.  Nuo 1953 m. dalyvavo liaudies meno parodose užsienyje – Kanadoje, Mongolijoje, Nepale, Graikijoje, Indijoje ir kt..

Aloyzas Gačionis 

Gimė 1923-12-11 Jūžintuose, Rokiškio r. Mirė 2000-09-17. Tautodailininkas.

 

Petras Žiukelis

Gimė 1927 m. balandžio mėn. 03 d. Žiukeliškių km., Jūžintų parapijoje (Rokiškio r.) – kanauninkas, profesorius, teologijos licenciatas, Rokiškio bažnyčios altarista. Mokėsi Jūžintų pradžios mokykloje, Dusetų progimnazijoje bei Rokiškio gimnazijoje. 1944 m. įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. Kunigu buvo įšventintas vysk. Kazimiero Paltaroko 1951 09 23 Kauno Arkikatedroje. Rokiškio šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios altarista. Mirė 2013-03-02

 

Vytautas Leitonas

 Gimė 1927-03-20 Joneliškių k., Jūžintų sen., Rokiškio r. – tarptautinės kategorijos sunkiosios atletikos teisėjas, Lietuvos nusipelnęs treneris, docentas. Mirė 2010-04-14.

 

 

Vytautas Gladutis

Gimė 1929-09-15 Girelės kaime, Jūžintų sen.,Rokiškio raj.

Pedagogas, žurnalistas, buvo Kaišiadorių A.Brazausko vidurinės mokyklos direktorius. 2008 m. išleido prisiminimų knygą „Skeveldrų kliudytieji“.

Povilas Pipinys

 

Profesorius gimė 1933 gruodžio 20 d.  Ažubalių km., Jūžintų sen., Rokiškio raj.

Habil. fizinių m. daktaras, buvo VPU Bendrosios fizikos katedros profesorius, Lietuvos mokslininkų sąjungos narys.

1955 m.  baigė Vilniaus universitetą.

1955 m. P. Pipinis buvo paskirtas vyr. dėstytoju į Vilniaus pedagoginio instituto Bendrosios fizikos katedrą, o 1957 - 1959 m. tęsė studijas aspirantūroje Maskvos valstybiniame M. Lomonosovo universitete.

1983 m. Estijos Fizikos institute (Tartu mieste) apgynė mokslų daktaro disertaciją.

1955 - 2001 m., Vilniaus pedagoginio universiteto  profesorius.

2003 m. P. Pipinys buvo apdovanotas mokslo populiarinimo darbų konkurse už knygą  „Kvarkai ir leptonai“.

Mirė 2011-08-22 Vilniuje.

Stanislava  Malakauskaitė - Lindienė

Literatė, gimusi 1935-01-22  Girelės kaime, Jūžintų sen.,Rokiškio r.

Išleistos poezijos knygos:

1. „Rugsėjo sėja“

2. „Dėkoju tau visagali“

3. „Ateiname į medikų rankas“

4. „Leisk Kristau aprišti Tavo žaizdas“

Bronislavas Narbutis

 Gimė 1935-01-01 Dauliūnų k., Jūžintų sen., Rokiškio r. Technikos m. daktaras, buvo VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto, šildymo ir vėdinimo katedros docentas.

Vytautas Jonas Sirvydis 

Gimė 1935 m. kovo 5 d. Ratkupio k., Jūžintų sen., Rokiškio raj. Širdies chirurgas, profesorius, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, akademikas, VU Širdies chirurgijos klinikos vedėjas, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio  Gedimino  III laipsnio kavalierius.

Veikla: V. J. Sirvydis ilgą laiką buvo Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos klinikos vadovas. Profesorius atlikinėdavo visų rūšių širdies operacijas, tarp jų – širdies persodinimo bei dirbtinės širdies implantavimo.  V. J. Sirvydis turi didelį vožtuvų protezavimo ir rekonstrukcinių operacijų, vainikinių arterijų, aortos ligų chirurginio gydymo patyrimą.

V. J. Sirvydis vadovauja įgimtų širdies ydų, širdies vožtuvų pakeitimo ir organų persodinimo, dirbtinės širdies implantavimo intensyviems moksliniams tyrimams.

Karjera: V. J. Sirvydis 1959 metais baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, gavo gydytojo diplomą. 1959–1960 m. dirbo chirurgu Vilniaus I klinikinėje ligoninėje. 1961–1990 m. dirbo Vilniaus universiteto Bendrosios chirurgijos katedros asistentu, docentu, profesorium (1979 m.), 1968–1983 m. vadovavo Antakalnio klinikinės ligoninės širdies chirurgijos skyriui, 1983–1990 m. vadovavo Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų įgimtų širdies ydų skyriui.

Nuo 1990 metų – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro vadovas.

Stažavosi daugelyje Europos ir JAV klinikų: Budapešte, Prahoje, Frankfurte prie Maino, Hanoveryje, Diuseldorfe, Miunchene, Londone, Čikagoje, Filadelfijoje, Naujajame Džersyje.

1967 m. apsigynė kandidatinę disertaciją „Eksperimentinės renovaskulinės hipertenzijos chirurginis gydymas“, 1974 m. – daktarinę disertacija „Širdies vožtuvų protezavimo rezultatai“. Yra keleto šimtų mokslinių straipsnių autorius, dviejų vadovėlių – „Širdies ydos“ (1978 m.) ir „Chirurgija“ (1984 m.) – bendraautoris.

Pasiekimai ir apdovanojimai: V. J. Sirvydis yra aukščiausios kvalifikacijos kardiochirurgas – atlieka visų rūšių širdies operacijas, tarp jų – širdies persodinimo bei dirbtinės širdies implantavimo. Vienas pirmųjų Lietuvoje diegė naujagimių ir kūdikių širdies chirurgiją.

V. J. Sirvydis yra Lietuvos valstybinės premijos laureatas, apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu (1995 m.), „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiojo kryžiaus ordinu, Estijos Raudonojo kryžiaus III laipsnio ordinu, Valstybiniu apdovanojimu „Už nuopelnus Ukrainos tautai“, Aukso medaliu „10 metų Ukrainos nepriklausomybei“, yra Prahos universiteto Garbės daktaras.

Narystė: Lietuvos medicinos akademijos tikrasis narys, Prahos universiteto garbės daktaras, Tarptautinės chirurgų kolegijos, Europos širdies ir krūtinės ląstos chirurgų asociacijos, Baltijos šalių širdies ir krūtinės ląstos chirurgų bendrijos narys, Lietuvos širdies ir krūtinės ląstos chirurgų bendrijos prezidentas. 2005 metais išrinktas Pasaulio širdies ir krūtinės ląstos chirurgų bendrijos prezidentu.

(panaudota ištrauka  iš "Vikpedija")

Broneslovas Mindaugas Namajūnas 

Gimė 1938 m. birželio 26 d. Rokiškio r. Jūžintų sen., Sriūbiškėlių k., – gamtos m. daktaras, buvo Fizikos instituto mokslinis bendradarbis.

  

Janė Grigėnienė

Poetė,  Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos narė, gimusi 1942m. Keručių kaime, Jūžintų sen., Rokiškio raj. 

Knygos:
1. „Sužvarbę smilgos“, 2003 m.

2. „Šerkšnas ant ražienų“, 2004 m.

3. „Rūko dulkės“, 2005 m. 
4. „Einu į tave“, 2007 m. 

5. „Sugrąžink, o laike, jaunystę“, 2008 m. 

 6. „Rudens taku“, 2010 m.

7. „Po balta mėnulio šuke“

Aloyzas Gudonis

Gimė 1943-04-26 Čivyliuose, Jūžintų sen., Rokiškio r.  technikos m. daktaras, KTU Maisto produktų technologijos katedros docentas.

Jonas Ališauskas

Gimė 1945-01-21 Tumakaimio k., Jūžintų sen., Rokiškio r. – biomedicininių m. daktaras, 2004-2013 m. VU ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro direktorius, ginekologinės echoskopijos  pradininkas Lietuvoje, nuo 2013 m. kovo 1 d. dirba Akušerijos ir ginekologijos centre vyr. specialistu ginekologijai, gydytoju akušeriu ginekologu. 

Bronius Bakšys

Gimė 1942 03 14, Kamajuose. Inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras, profesorius

1949-1952 m. mokėsi Tumakaimio pradinėje, 1952-1959 - Jūžintų vidurinėje mokyklose. 1960-1965 m. studijavo Kauno Politechnikos Institute (KPI), Mašinų gamybos fakultete. 1969-1970 - KPI Vibrotechnikos laboratorijos aspirantūroje. Technologijos mokslų daktaras (1970), habilituotas daktaras (1991). Dirbo 1966 - KPI (KTU) asistentas, 1971-1972 - vyr. dėstytojas, docentas, 1972-1995 m. Mašinų gamybos fakulteto dekanas, 1986-1991 docentas, 1995-2004 - Mašinų projektavimo k-dros vedėjas, nuo 1992 - prof. Už darbų ciklą „Vibracinių ir smūginių sistemų tyrimai ir taikymai" įteikta Lietuvos nacionalinė mokslo premija (2005). Tyrinėjimų sritis - automatinio rinkimo mechanika ir technologijos. Stažavosi ir skaitė paskaitas Ilmenau technikos u-te (Vokietija). Skaitė pranešimus tarptaut. moksl. konferencijose Lenkijoje, Čekijoje, Serbijoje ir Juodkalnijoje. 45 išradimų kontaktinių sistemų bei surinkimo mechanizmų ir įrenginių srityje autorius. Paskelbė 120 straipsnių. Vadovėlių aukštųjų m-klų studentams "Mašinų gamybos automatizavimas", "Robotų technika", 10 metodinių priemonių aut., monografijų "Kontaktinės sistemos" (1989), „Vibroengeneering" (1998), "Vibracinės automatinio manipuliavimo sistemos ir mechanizmai" (2004) bendraaut. Bendradarbiauja spaudoje: „Acta mechanica", „Journal of vibroengineering", „Mechanika", „Mechaninė technologija", „Mechatronic systems and materials", „Medžiagotyra", „Vibroengineering"


Skirmantas Pabedinskas 

Gimė 1945 m. kovo 15 d. Suvainiškyje, Rokiškio apskritis – žurnalistas, kino operatorius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.

1962 m. baigė Rokiškio rajono Jūžintų vidurinę mokyklą.

Zosė Pipinytė-Gudžiūnienė 

 Gimė1947-02-09 Bajoriškių k., Jūžintų sen., Rokiškio r. – Vilniaus kolegijos Dizaino ir technologijų fakulteto prodekanė.



 Aloyzas Jasiulionis

Gimė 1945-09-04 Jurgiškių k., Jūžintų sen., Rokiškio r. – vargonininkas, kompozitorius.

Mirė 2011 m. Vilniuje.

Algirdas Ališauskas 

Gimė 1952 m. rugsėjo 22 d.  Jūžintuose, Rokiškio r. Lietuvos surdopedagogas, surdopsichologas, socialinių mokslų daktaras.

Mokėsi 1960 - 1964 m. Tumakaimio pradinėje, 1964 - 1971 m. Jūžintų vidurinėje mokyklose, 1971 - 1975 m. studijavo Leningrado A. Gerceno pedagoginiame institute, 1980 - 1981 m. TSRS pedagogikos MA Defektologijos mokslinio tyrimo institute aspirantūroje. 1975 - 1980 m. Šiaulių universiteto žinybinės moksl. tyrimo spec. Pedagogikos laboratorijos mokslo darbuotojas, Šiaulių logopedinės internatinės mokyklos kurčiųjų vaikų klasės mokytojas, 1981 - 1982 m. – Defektologijos (Specaliosios pedagogikos) katedros asistentas, 1982 - 1987 m. ir nuo 1990 m. Specialiosios pedagogikos katedros vedėjas, docentas (1985 m.). Nuo 1991 m. Šiaulių pedagoginės psichologinės tarnybos psichologas. Paskelbė virš 100 mokslinių straipsnių apie vaikų psicho-pedagoginį vertinimą, specifinį mokymąsi. Pirmojo Lietuvoje „Lietuvos gestų žodyno" (1997 m.) redaktorius ir sudarytojas. Išleido mokomųjų preimonių ir knygų, paskelbė paskaitų konspektų. Pirmasis leidinys „Kurčiųjų kalbos ypatumai: paskaitų konspektai" (1983 m.). Publikacijos leidiniuose: „Jaunųjų mokslininkų darbai", „Kauno diena", „Klubo „13 ir Ko" klubas“, „Mokykla", „Pedagogika", „Socialiniai mokslai", „Socialiniai tyrimai: tarpdisciplininis požiūris", „Specialusis ugdymas", „Šiaulių kraštas", „Šiaulių naujienos", „Šiaulių iniversitetas", „Švietimo naujienos", „Ugdymo psichologija", „Vaiko link", „Žvirblių takas" ir kt.

  

Virginija Latvėnienė 

Gimė 1955-06-20 Trako k., Jūžintų sen., Rokiškio r. Edukologijos magistrė, Šiaulių valstybinės kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto prodekanė. 

Ričardas Nemeikšis

 Gimė 1959 m. Čivyliuose, Rokiškio r.

Tapytojas, asambliažų kūrėjas.1978 m. baigė tapybos studijas LTSR valstybiniame dailės institute. Nuo 1989 m. grupės „Angis“ narys. Nuo 1987 m. dalyvauja parodose. Gyvena Vilniuje, dėsto Vilniaus dailės akademijoje, profesorius. Kūrinių yra Lietuvos muziejuose, privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje

Gintaras Binkauskas

 Gimė1965-12-14 Kalbutiškių k., Jūžintų sen., Rokiškio r.   – socialinių m. daktaras, VU Finansų ir ekonomikos direkcijos direktorius.

 


 Edvardas Uldukis

  Gimė 1932-03-18 Daliokijėje, Baltarusijoje – rašytojas, žurnalistas. Vaikystę praleido Trako k., Jūžintų sen., Rokiškio r.

 

 

Dangutė Dragelytė - Mikutienė

Gimė 1966 m. rugpjūčio 6 d. Rokiškio raj.   Pilkėnų km. Režisierė, Lietuvos politikos bei visuomenės veikėja 2000- 2016 m. LR Seimo narė. Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė.

Kazimieras Uoka

Lietuvos politinis veikėjas, signataras. 1992- 1996 m. ir 2008- 2012 m. LR Seimo narys.

1992 m.lapkričio mėn. pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos valstyvės kontrolierius.  Vaikystę praleidęs karališkame Dauliūnų kaime Rokiškio raj.

Irutė Makselytė Varzienė

Biržų rajono merė, pedagogė.  Gimusi Krasnojarsko krašte, bet savo tėviške laiko Rokiškio rajone, Jūžintų seniūnijoje, esantį Kalbutiškių kaimą, kur 1965 metais, grįžus iš Sibiro apsigyveno su šeima lankė ir baigė Jūžintų vidurinę mokyklą.

Vilhelmas Jaiulionis

 1939-05-25 

Teisininkas, ilgametis Rokiškio rajono apylinkės teismo pirmininkas.

2004 m. apdovanotas ordino "Už nuopelnus Lietuvai" medaliu.


Jonas Pipinys

Gimęs Ažubalių km. Jūžintų sen., Rokiškio raj. Biologas. Yra žinomas  kaip pelkių ir pievų samanų tyrėjas, nustatęs 82  anksčiau nežinomas rūšis Rytų Lietuvoje.  J. Pipinio samanų  kolekcijoje - 173 rūšių 582 egzemplioriai. Mėginiai buvo imami 25 administracinių rajonų, tačiau turtingiausios kolekcijos atrodė iš Rytų Lietuvos (230 egzempliorių) ir iš Kauno užtvankos užtvindyto ploto (150 egzempliorių). 

Maitinimas

Gačionių dvaras

Pietų stalas, vakarienė ir pusryčiai, kuriuos ruošia baronas, gurmaniškai ir estetiškai paruošti pasirinktinai pagal italų, prancūzų ir kitų Europos šalių virtuves.

Jaukioje parko aplinkoje vakarienei baronas paruoš gurmanišką kepsnį ant  grotelių.

Viešnagės laiką ir pasalugą būtina suderinti iš anksto.

Kontaktai; +370 458 51044; +370 610 00610

 

Jūžintų J.O. Širvydo mokyklos valgykla

Skanus, nebrangus maistas. Maitinimo paslaugą  reikia užsisakyti iš anksto.

Kontaktai 8 458 44220, 8 616 52319 

juzintuvm@rokiskyje.lt

 

Jūžintų kaimo bendruomenė

Degustacijos, edukacijos, pristatymai, video.

  • „Ką mena protėvių duonkubilis“ - apie ruginę duoną, kurios kepimo tradicija nenutrūkusi daugiau kaip šimtą metų.

  • „Nepelnytai pamiršti“ - apie pamirštus, tačiau atgaivintus Jūžintų krašto valgius.

  • „Krašto kulinarinis tapatumas“ - senoviniai  krašto valgių gaminimo ypatumai.

Tel. pasiteiravimui 8 676 43327

jurate.pusliene@gmail.com

Nakvynė

  • Mokyklos poilsiavietė Žiukeliškėse (Jūžintų sen., Rokiškio r.) priimami stovyklautojai, turistai, sporto entuziastai.

  • Viliaus Seržinto kaimo turizmo sodyba - ramus poilsis.

  • H. Lazausko sodyba Zabieška“ - turistams, pokyliams.

  • Miškų urėdijos poilsiavietė Kalbutiškio km.  turi galimybes priimti stovyklautojus, turistus,  pasitarnauti kaip  mokymo centras.

  • Vilniaus Bernardinų bažnyčios vienuolijos vasaros stovyklavietė  turi galimybes piimti stovyklautojus, turistus.

  • Poilsiavietė prie Jūžinto ežero - galima pasistatyti palapines, kemperius.

  • J. Morkūnienės sodyba Kulių km. turi galimybes priimti poilsiautojus.

  • Laimutė Sipovičienė  turi galimybes priimti turistus su palapinėmis.

  • Danutė Krumpliauskienė turi galimybes piimti turistus su palapinėmis.

 

Krašto tautodailininkai, tautinio paveldo puoselėtojai, amatininkai ir rankdarbių meistrai turintys galimybes

Tautodailininkai

Genovaitė Rudokienė - tapyba, rankdarbiai.

Virginija Tumėnaitė - rankdarbiai.

Romas Janukaitis - tapyba.

Keramika

Lina Skardžiūtė

Tapyba

Zita Steponavičienė

Laimutė Sipovičienė

Rankdarbiai

Akvilė Šiaučiūnienė, Danguolė Seržintienė, Marina Pachomova, Bronė Šakalienė, Laimutė Sipovičienė.

Mezgimas

Žydrūnė Makuškienė, Marina Pachomova, Gražina Bareikienė, Angelė Mikuckienė.

Nėrimas

Akvilė Šiaučiūnienė, Aldona Gleiznienė, Ramunė Petkūnienė.

Audimas

Vanda Katinauskienė, Valerija Petkūnienė.

Siuvimas

Rasa Varnienė, Vanda Vaikutytė.

Statybos darbai (Rastinė statyba, valčių gamyba, remonto ir apdailos darbai)

Darius Skardžius, Lifantijus Šarkšniovas, Genadijus Špalovas,  Vytautas Beniauskas, Vidmantas Bliznikas, Leonas Kvedaras, Genadijus Lasys.

Metalo darbai, santechnika ir automobilių remontas

Viduolis Šaltenis, Genadijus Lasys, Rimtautas Pajeda, Gintaras Leitonas, Vidmantas Malevičius, Alvydas Aukštuolis.

Pirtininkas

Nidijus Aukštikalnis - profesionalaus pirtininko paslauga.

Atkalbėjimas nuo rožės

Tamira Juodelienė 

Kulinatinio tapatumo puoselėtojos

Ona Giriūnienė -  moka gaminti keptinį, miežinį alų.

Angelė Mikuckienė - moka gaminti keptinį, girinį alų, kepti duoną, ragaišius, yra senovinė krašto gaspadinė.

Marina Pachomova - moka kepti ragaišius, gaminti tradicinius rusų valgymus.

Žydrūnė Makuškienė, Audronė Baškevičienė, Gražina Juškienė, Danutė Leitonienė moka  gaminti kaimiškus sūrius.

Danutė Krumpliauskienė, Žydrūnė Makuškienė, Danutė Pilitauskienė moka gaminti vaišes.

Aldona Pajedienė, Dalia Tervydavičienė, Daiva Dručiūnienė moka gaminti kaimiškus saldumynus.

Jūratė Puslienė -  moka kepti ruginę duoną, kuriai suteiktas tautinio produkto sertifikatas. Yra surinkusi ir paruošusi visuomenės pateikimui medžiagą apie krašto kulinarinį paveldą, gali vesti edukacijas „Ką mena protėvių duonkubilis“, „Rišimas iš augalų ir karnų“, „Riešinių mezgimas“. Kulinarinius pristatymus „Nepelnytai pamiršti“, „Krašto kulinarinis tapatumas“.

Kaimo muzikantai

Kilas Vytautas - akordeonas, armonika, mušamieji.

Žalalis Petras, Vilius Seržintas - Peterburgo armonika.

Vidmantas Sirvydis - akordeonas

Danguolė Seržintienė - akordeonas

Antanas Jasinskas -  akordeonas

Vidmantas Malevičius -  akordeonas, mušamieji, gitara.

Algis Malevičius - armonika.

Sergiejus Salovas - kontrobosas, gitara.

Raimondas Kavaliauskas - mušamieji.

 

Dainininkai ir giedoriai

Vytautas Kilas, Vidmantas Malevičius, Vilius Seržintas, Danguolė Seržintienė, Vilma Mačiežienė, Danutė Snarskienė, Elena Vinogradova, Aldona Pajedienė, Ona Sirvydienė, Daiva Narbutienė, Jonas Juška, Gintautas Indrašius, Ona Giriūnienė, Angelė Gustienė. 

Literatūrinė kūryba

Kraštiečiai Stanislava Lindienė, Janė Grigėnienė, Aldona Krištoponienė.

Vietiniai gyventojai : Genovaitė Rudokienė, Audronė Gabienė, Rita Rimiškienė, Aldona Gleiznienė,  Raminta Rimiškytė.

Žvejai 

V. Bliznikas, Valentinas Žindulis, Manė Stankevičienė, Valdas Verbiejus.

Grybautojai ir augautojos

Valdas Verbiejus, Danguolė Malevičienė, Danutė Snarskienė, Manė Stankevičienė.

 

 

Medžioklė

VĮ Rokiškio miškų urėdija

Rokiškio miškų urėdija organizuoja medžiokles valstybinių miškų plotuose. Atvykusius turistus iš įvairių Lietuvos kampelių ir svečių šalių, jiems pageidaujamoje vietoje, pasitiks medžioklės plotų valdytojai ir rūpinsis svečiais iki pat išvykimo. Bus pasirūpinta apgyvendinimu, maitinimu už prieinamą kainą. Yra parengta ir kultūrinė programa, kurios metu galima susipažinti su medžioklės papročiais, kultūra ir istorija, pasigrožėti natūralia Rokiškio krašto gamta, pasiūlysime susipažinti su kitomis Rokiškio miesto  įdomiomis vietomis.

Profesionalios medžioklės miškų plotas yra 2322,2 ha. Vandens medžioklės plotai sudaro 695 ha.

Visais klausimais susijusiais su medžiokle kreiptis į:

Miško apsaugos inžinierius - Juozas Davainis

Tel.: (8 458)71189 ; Mob.+370 686 67498

El. paštas -  medziokle@rokmu.lt

 

 


Jūžintų medžiotojų būrelis

 Jūžintų mstl. Rokiškio raj.

Pirmininkas Gintautas Repšys

Veikla: žūklės, medžioklės paslaugos

Mob. tel. 8686 26275

Įstaigos

Jūžintų seniūnija

Rokiškio r. savivaldybės administracija

Kontaktai:

J. O. Širvydo g. 31, Jūžintų mstl., Jūžintų sen., Rokiškio r. sav., LT-42263

Tel./ Faks. 8 458 44224

mob. tel. (8 682) 31 971,

el. p. juzintai@post.rokiskis.lta.baltuskaite@gmail.com

Seniūnė Audronė Baltuškaitė

Darbo laikas: Pr. - K. 08:00- 12:00 ir 13:00-17:00

                           Pn. 08:00- 12:00 ir 13:00- 15:45

  

Jūžintų J.O.Širvydo vidurinė mokykla

Rokiškio raj. Jūžintų sen.

Jūžintų mstl. Beržų g. 3

tel.: (8 458) 44 250

El. paštas

juzintuvm@rokiskyje.lt

Jūžintų bendrosios praktikos gydytojo kabinetas

Jūžintai, Liepų g.4,

Tel. +370 458 44227

 Darbo laikas

  • Pr. - Pn. 8:00-16:18

  • Š. Nedirba

  • S. Nedirba

Gyd. Rima Baltrūnienė dirba: pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais.

Dienos ir trumpalaikės socialinės globos centras sutrikusio intelekto asmenims nuo 18 metų amžiaus Jūžintuose

Vyriausioji socialinė darbuotoja Inga Gurnikienė, tel./fax. (8 458) 44 215,  (visą parą).

Adresas: Liepų 4, Jūžintai, Rokiškio raj..

El.p. soc.p.centras@gmail.com,  (buhalterijos el.p. spc.buh@gmail.com ). Čia teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, darbinio užimtumo, meninio lavinimo paslaugos sutrikusio intelekto asmenims, asmenims su kompleksine negalia nuo 16 m. amžiaus.

  

Biblioteka 

J. O. Širvydo g. 31, Jūžintai, 42263 Rokiškio r. sav.

Mob. 8 622 61 399

El. p. audronesak@gmail.com

Darbo laikas: antradieniais – penktadieniais 8.00–17.00 (pietauja 12.00 – 13.00), šeštadienį 8.00 – 16.00 (be pietų), poilsio dienos – sekmadienis, pirmadienis

Jūžintų paštas

J. O. Širvydo g. 31, Jūžintai, 42016 Rokiškio r.

Tel.: (8 700) 55400

www.post.lt

Darbo laikas II - VI 8.00-12.30

Jūžintų ugniagesių komanda

Rokiškio r. savivaldybės priešgaisrinė tarnyba, Jūžintų ugniagesių komanda

Beržų g. 18, Jūžintai, Rokiškio r. sav., LT-42263, Lietuva

Tel. 8 630 04037

Jūžintų kaimo bendruomenė

Jūžintų kaimo bendruomenė įkurta 2004.12. 24

Tarybos pirmininkė  -  Jūratė Puslienė

Pirmininkės pavaduotojas - Gintautas Dapkus 

Šiuo metu bendruomenę sudaro 117  įvairaus socialinio sluoksnio, amžiaus ir išsilavinimo  nariai.   

Bendruomenės veikla:

  • Jūžintų bendruomenės telkimas. Socialinių, kultūrinių problemų sprendimas. Sportinės, švietėjiškos veiklos bendruomenėje aktyvinimas. Vietos gyventojų, jaunimo pilietinių iniciatyvų skatinimas. Nusikaltimų, teisės pažeidimų, saugaus eismo priežiūros, viešosios rimties, prevencijos Jūžintuose ir jos apylinkėse stiprinimas.

  • Socialinės - pensininkų, jaunimo, vaikų, motinų, auginančių mažamečius vaikus, soc. pažeidžiamų gyventojų įtraukimas į bendruomeninę veiklą.

  • Kultūrinės - kaimo švenčių, tradicijų ir amatų atgaivinimas, puoselėjimas ir tęstinumas. Sportinės, švietėjiškos veiklos bendruomenėje aktyvinimas.

 

  Kontaktai: bendruomenės tarybos pirmininkė Jūratė Puslienė tel. +370 67643327;  

  el. paštas  jurate.pusliene@gmail.com

  

Čivylių kaimo bendruomenė

Nuo Čivylių kaimo iki  Rokiškio – 22, o iki Jūžintų seniūnijos centro – 7 km. Jame gyvena apie 90 žmonių. Čivylių bendruomenė jungia 80 proc. kaimo gyventojų. Didžiausias bendruomenės pagalbininkas ir aktyvas – kaimo jaunimas. 

Kontaktai: bendruomenės pirmininkė Daiva Gaižiuvienė tel. 370 618 82253,

el. paštas sesute.daiva@gmail.com



Uždarosios akcinės bendrovės


UAB AIBĖS MAŽMENA

Parduotuvė

J. O. Širvydo g. 18, LT-422 Jūžintai, Jūžintų sen., Rokiškio r.

Telefonas: (8 458) 44212
Darbo laikas: Pr. - Š. 08:00 - 20:00, S. 08:00 - 19:00.

  

UAB Rogreta

Parduotuvė

J. O. Širvydo g. 33, Jūžintai, Jūžintų sen., Rokiškio r.

tel. 8 699 86770

Darbo laikas Pr.- S.  8:00 - 21:00

UAB Triasas 

Veikla:   krovinių gabenimo autotransportu tarptautiniais ir vietiniais maršrutais paslaugos

Liepų g. 2-1, Jūžintai, 42217 Rokiškio r.

Tel. (8 458) 42869

El. paštas: info.triasas@gmail.com

Direktorius Jonas Rubikis

   

 

 

Informaciją atnaujino: Audrone ,
Informacija atnaujinta: 2017-06-06 12:23
 
 

Kaip mus rasti?

Respublikos g. 94, LT-42136, Rokiškis Tel. (8 458) 71 233, faks. (8 458) 71 420 Biudžetinė įstaiga Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre Įmonės kodas 188772248

Aktuali informacija

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „elektroniniai valdzios vartai“

 

 

 

 

 

 

 

DARBO LAIKAS

Pirmadienį, antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį — nuo 8 val. iki 17 val. Penktadienį — nuo 8 val. iki 15 val. 45 min. Pietų pertraukos laikas — nuo 12 val. iki 12 val. 45 min.

©2015 Rokiškis Sprendimas: Fresh Media. Naudojama EasyWeb 3.2 sistema