Respublikos g. 94, LT-42136, Rokiškis Tel. (8 458) 71 233, faks. (8 458) 71 420. Įstaigos kodas 188772248
 

Kontaktai

Paieška
 
 

LATLIT Interreg

 
 

Kultūros sostinė

 
 

Rokiškio autobusų parkas

 
 

bck
sausis 2020
fow
P
A
T
K
P
Š
S
30
31
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
1
2
Renginys
Paroda
Konferencija
Diskoteka
Festivalis
Spektaklis
Visos kategorijos
 
 

Svetainės lankomumas

Viso apsilankė41288012
Šiandien33519
Dabar naršo150
 

Naujienos

Gyventojams

Turistams

Verslininkams

Gyvenimo atvejais

 

Seniūnijos pristatymas

Spausdinti

Nuo Sartų mėlynų

Baltaburių žuvėdrų pulkai

Atneš savo vasarą.

Čia žali Jūžintai, ežerėlių krantai

Ir šaltinių versmė tarsi ašara.


Čia darbšti Lietuva

Aukštaitijos mažytė dalelė.

Kviečio varpa gelsva, lubinų sietuva

Linksmą puotą kas rudenį kelia.

Praeitis vargana - ne žuvėdra balta

Niekada nebegįš į namus.

Jūžintai, Jūžintai, kelkit galvą aukštai

Ežerų ir dangaus melsvumu!

        

 

Jūžintai – vandens, kalvų ir klonių kraštas


               Jūžintų seniūnija, užimanti 19 tūkst. ha plotą, siaura juosta tęsiasi nuo kelio Rokiškis – Obeliai link Utenos rajono, su kuriuo ribojasi ties Čiauno ežeru. Seniūnijai priklauso 54 kaimai, didžiausios gyvenvietės – Jūžintų miestelis, Laibgalių, Rokiškėlių, Ragelių, Čivylių, Minkūnų ir Aušrėnų kaimai.

 

               Jūžintų seniūnija svečiams patraukliausia savo kraštovaizdžiu, nes čia netrūksta vandens telkinių, Aukštaitijos kalvų ir klonių, per juos vingiuojančių kelių, kas kartą atveriančių nepakartojamą gamtos sukurtą grožį. Čia tyvuliuoja net 13 ežerų bei telkšo daug kitų vandens telkinių. Seniūnijos žeme į Nerį per Sartų ežerą skuba Šventoji bei Sartų ežerą savo vandenimis maitinanti Audros upė. Per Jūžintų miestelį prateka Dravinės upelis, įtekantis į Jūžinto ežerą. Nuo Trako ir Kulių kaimų į Gačionių ežerą čiurlena upelė, pavadinta gražiu Dainelės vardu. Daug bevardžių upelių įteka į kitus ežerus.

 

Jūžintų miestelis

 

               Seniūnijos centras – Jūžintų mietelis, įsikūręs į pietus nuo Rokiškio 21 kilometro atstumu. Miestelio centro skvere stovi paminklas Jūžintų paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 400 metų jubiliejui atminti.

 

             Jūžintus lyg pasaga juosia ilgas ( 3,8 km ilgio ir 0,2 km pločio), gražus Jūžinto ežeras. Miestelio pavadinimo legendoje pasakojama, kad iš šiaurės pusės atjojęs raitelių pulkelis pradėjo klausinėti žmonių kas čia gyvena. Pastarieji ir paaiškino, jog eigulys, turintis 7 dukras, o pamoję kalnelio pusėn tarstelėjo „o ten – jų žintai (žentai)“. Nuo laiko miestelis ir ežeras gavo Jūžintų pavadinimą. Iš Jūžintų pasukus Kamajų link atsiveria patrauklus antrasis miestelio ežeras Bedugnis. Jūžinto ežero ir miestelio panorama atsiveria nuo Vytauto kalno, stūksančio kitoje ežero pusėje priešais miestelio kapines. Kalnas kunigaikščio Vytauto Didžiojo vardą gavo 1930 metais. Jo krikštatėviu tapo garbingiausias Jūžintų gyventojas, knygnešys Juozas Otonas Širvydas. Jūžintuose, knygnešio vardu pavadintoje pagrindinėje gatvėje yra išlikęs jo namas, kurį pastatė vietos stalius Andrijauskas. Amžinojo poilsio J.O.Širvydas atgulė Jūžintų kapinėse. Čia galima aplankyti ir knygnešės bei daraktorės Elenos Makuškaitės kapą.

            1898 m., 1902–1903 m. miestelyje knygnešio J.O.Širvydo, artimai bendravusio su Panemunėlio šviesuoliu, kunigu Jonu Katele, iniciatyva buvo surengti pirmieji lietuvių liaudies teatro spektakliai. Jūžintuose gyveno ir dievdirbys Karolis Dagys. Sovietiniais metais Jūžintuose vykdavo žirgų lenktynės. Šiuo metu Jūžintus garsina jaunosios kartos dainininkas Andrius Rimiškis.

 

             Miestelio pasididžiavimas - centre ant kalvos, prie pat pagrindinio kelio pastatyta šv. arkangelo Mykolo bažnyčia. Jos pagrindinis fasadas atgręžtas į tekančią saulę, o vakarinė šviesa, nuauksindama apsidę, kartu pro mažus langelius srūva į buvusias atgailos kanauninkų celes. Ši keistos, ne iš karto perprantamos architektūros šventykla ilgą laiką buvo ne tik Dievo, bet ir vienos iš mažiausiai Lietuvoje žinomos vienuolijos namais. Pirmosios Jūžintuose pastatytos bažnyčios istorija neperžengia legendų ir spėlionių lygmens. Tiksliai yra žinoma, kad 1695 m. Gediminas Rajeckas, kuriam priklausė Jūžintų žemės, pastatydino naują medinę bažnyčią, prie kurios tais pat metais įkurtas Šv. Augustino atgailos kanauninkų vienuolynas. Po šimtmečio Jūžintų žemės, kaip Teresės Rajackaitės kraitis atiteko grafui Valdemarui Vaisenhofui. 1792 metais Mykolas Vaisenhofas, Jūžintų ir Tarnavo dvarų savininkas, pradėjo statyti mūrinę bažnyčią. Ji yra mišraus tipo, sudėtingos kompozicijos - vyrauja barokas. Vakarinėje bažnyčios dalyje, už presbiterijos, yra laiptinė į pastogę, kurioje abipus įvijų mūrinių laiptų viena aukščiau kitos yra 8 ankštos celės. Vienuoliai gyveno asketiškai, sienos nišose įtaisytos lentynos, o ant aslos - gultas. Iki mūsų dienų ansamblis išliko beveik nepakitęs. Bažnyčios fasadas žavi linksmai banguotų formų plastiškumu, išraiškingu linijų siluetu. Išlikę vėlyvojo baroko formų altoriai, nors dauguma juose esančių paveikslų sukurta XIX-XX a. Įdomiausias kairiosios navos gale įrengtas Šv. Barboros altorius, kurio antrajame tarpsnyje kabo šv. Baltramiejaus paveikslas. Dėmesį patraukia ir viena iš šio altoriaus karnizą puošiančių skulptūrų-spalvingas šv. Arkangelo Mykolo atvaizdas. Po bažnyčia yra du rūsiai, kuriuose sukaupta šiluma žiemos metu specialiais kanalais paduodama į bažnyčią šilumai palaikyti. Rūsio sienos kriptose buvo laidojami grafai.

Jūžintų bažnyčia svečiams įdomi tuo, kad tai - vienintelė Baltijos šalyse bažnyčia, turinti celes. Vienuolių celėse įkurtas tarsi nedidelis muziejėlis, kuriame saugomi įvairūs liturginiai reikmenys, maldynai, metalinių kryžių viršūnės, nuo sunykimo išgelbėtos skulptūrėlės. Jūžintų bažnyčia didžiuojasi garsiausio XIX a. Rokiškio krašto tautodailininko Jono Dagio darbais ir labai senais 12 registrų vargonais. Jūžintų bažnyčia, kurios administratorius yra Leonas Linda ypač traukia jaunuosius. Savaitgalį čia sutuokiama iki 8 porų. Be to, čia pakrikštijama labai daug rajono vaikų.

 

           Jūžintiškiai skaudžiai nukentėjo sovietinės okupacijos metais. Daugelis buvo ištremti, jauni vyrai pasirinko kovas už Lietuvos laisvę ir žuvo. Žuvusiems partizanams atminti prie kapinių pastatytas paminklas.

 

             Miestelyje pramonės nėra. Čia įregistruota Jono Rubikio pervežimo įmonė, tačiau pastarojoje vietos gyventojai nedirba. Miestelyje veikia dvi parduotuvės „Rogreta“ ir „Svaita“ ,  Jūžintų dienos ir trumpalaikės socialinės globos centras, J.O.Širvydo pagrindinė. mokykla, ambulatorija, J.Keliuočio viešosios bibliotekos filialas, turintis internetinės prieigos taškus. Aktyviai veiklą vysto Jūžintų miestelio bendruomenė, kuriai vadovauja Jūratė Puslienė

 

Laibgaliai vilios gandrų kaimu

 

             Seniūnijoje sparčiai auga Laibgalių kaimas, pretenduojantis į miestelio vardą, nes gyventojų skaičius perkopė per 500 gyventojų. Netoli Rokiškio esantys Laibgaliai yra patraukli gyvenamoji vieta jaunoms šeimoms, todėl čia nėra ištuštėjusių namų. 2008 metų pabaigoje vietoje uždarytos pagrindinės mokyklos, nes dauguma vyresnio amžiaus moksleivių mokosi Rokiškio mokyklose, buvo įsteigtas Rokiškio darželio- mokyklos „Varpelis“ Laibgalių skyrius. Dabar vaikų darželis ir pradinė  mokykla yra Senamiesčio progimnazijos Laibgalių skyrius. Buvęs mokyklos pastatas į savo glėbį priėmė ne tik vaikus, bet ir saviveiklininkus. Antrajame jo aukšte įsikūrė kultūros namai, patalpas turi Laibgalių bendruomenė. Gretimame pastate veikia bibliotekos Laibgalių filialas, ambulatorija. Laibgaliečiai apsiperka dvejose parduotuvėse, įsteigtose Gintaro Kiliaus ir bendrovės „Lašų duona“ .Laibgaliečiai dirba ŽŪB "Audrupio paukštynas" arba randa darbo Rokiškyje.

             2008 metais kaimo bendruomenė, kuri pirmoji dar 2002 metais buvo įkurta rajone, paminėjo Laibgalių 200 metų jubiliejų, tačiau manoma, kad pirmieji gyventojai čia apsigyveno žymiai anksčiau. XVII amžiuje čia buvo net kelios karčiamos, prekybos, nakvynės namai, kuriuose apsistodavo vykstantieji į Rygą. Kaimo senumą liudija ir link Kriaunų pusės ant kalvelės esantys senkapiai. Kitoje kelio pusėje esančią kalvą laibgaliečiai vadina pilkalniu. Seniausieji gyventojai teigia, kad čia buvo laidojami švedų kariai, tikina, kad vaikystėje čia jiems teko rasti kaulų. Sovietmečiu kalvėlė su gražiu už jos esančiu slėniu buvo vietos gyventojų pasilinksminimo vieta. Kaimo gyventojų šventės vyko Petro ir Janinos Pautienių bei Albinos Graibuvienės, kurioje šeimininkauja dukra Birutė su vyru Alfredu Dzikavičiumi, sodybose. Dzikavičiai čia virš lauko rūsio net sceną įrengė. Įgyvendinus projektą, šventės vyksta prie kultūros namų pastato, kur pastatyta lauko scena. Įvairių švenčių iniciatorės yra kultūros namų administratorė Vanda Cicika, bibliotekininkė Aldona Balčiūnienė  Čia kasmet rengiamos gražiausių sodybų apžiūros bei tradicinė šventė "Rudeninės gandrinės". Laibgalių kaimo bendruomenės nariai visada maloniai priims svečius ir aprodys didelį skaičių gražiai tvarkomų sodybų bei pakvies į pradėtą rengti gandrų kaimą.

             Svečiai Laibgaliuose gali aplankyti P.ir J.Pautienių sodybos, užimančios kelių hektarų plotą, privatų muziejų, kuriame – daugiau nei keliasdešimt tūkstantčių eksponatų. Čia galima pasigrožėti senoviniais baldais, medžio drožiniais, buities rakandais, rogėmis, lineikomis bei sodybos šeimininko drožiniais. Akis traukia keturiu tvenkiniai, augantys reti medžiai ir augalai, medžio skulptūros bei ant tvenkinio kranto snaudžianti 150 metų senumo iš rąstų suręsta dūminė pirtis. 

             Iširus buvusiam L.Giros, vėliau Audrupio kolūkiui, čia steigėsi atskiros žemės ūkio bendrovės. Gyvuoti liko tik dvi“ „Audrupio paukštynas“, kuriam ilgus metus vadovauja Vidmantas Stasiškis ir Eimučio Butkaus vadovaujama bendrovė „Parama“. Pastaroji teikia transporto ir pervežimo paslaugas, o „Audrupio paukštynas“ plečiasi; čia dirba apie 40 žmonių, laikoma 140 tūkst. vištų, surenkama po 24 milijonus kiaušinių. Dvylika metų Laibgaliuose veikė pirmasis rajono žemės ūkio kooperatyvas „Biržupys“. 2006 metais jo veikla buvo sustabdyta. Jo nariai pradėjo ūkininkauti atskirai. 2002 metais Laibgaliuose įsikūrė bendrovė „Medžio imperija“. Jai vadovauja Žygimantas Katinas. Bendrovėje gaminamos tarinės lentelės, kurios iškeliauja į Prancūziją, Olandiją, Belgiją. Pernai metais bendrovė bankrutavo.

 

Miškų apsupti Rageliai

 

             Nuo Laibgalių link Jūžintų 4 kilometrų atstumu įsiterpęs senas Ragelių kaimas, įkurtas 1567 metais. Kaimo apylinkę puošia Ragelių šilelis, Seibučių miškas, Beičių giria ir Audros upė. Šiose vietovėse buvo gyvenama seniai. Tai liudija Norkūnų kaime rasti seni laidojimo reikmenys. Miestelyje yra išlikę senosios karčiamos pastato griuvėsiai.

              Kaimo puošmena - medinė Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, pastatyta 1875 m. Ji - medinė, liaudies architektūros formų, turi neogotikos bruožų, stačiakampio plano, vienanavė. Turi 3 altorius. Šventorius aptvertas. Jame stovi medinė varpinė.

Bažnyčios statyba prasidėjo nuo koplyčios, kuri buvo pastatyta apie 1800 metus.

            Rageliuose 1912-1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. 1936 m. vasario 5 d. įsteigta parapija. Nepriklausomybės laikais prie pat Jūžintų kelio buvo pastatyta mokykla. Dabar jos priestate veikia J.Keliuočio bibliotekos filialas.

             Netoli Ragelių yra Audros kaimas, kuris išaugino knygnešį ir pedagogą Juozą Petrulį ir skulptorių dailininką, profesorių Napoleoną Petrulį bei kitus iškilius šalies žmones. Jų atminimas įamžintas atminimo lentomis.

 

Nykstantys ir atgimstantys dvarai

             Jūžintų seniūnijos žemė mena nė vieną dvarą, palivarką. Dauguma jų laiko tėkmėje sunyko, buvo sugriauti ar sudegė. Dabar dar yra galimybė pamatyti Rokiškėlių (Zaboravos) dvaro bei Tarnavos dvaro ansamblių griuvėsius bei Anapolio dvaro irstantį pastatą.

             Rokiškėlių dvaro sodybos saugoma teritorija yra 9 ha. Dvaras randasi netoli Rokiškėlio ežero, ant kurio pakrantės įsikūręs to pačio pavadinimo kaimas. 1993 m. sodybos pastatai buvo grąžinti Taliui Apolinarui Vienožinskiui, tačiau savininkas į juos neinvestavo ir neišsaugojo. Dvaro rūmai buvo labai gražūs, tinkuoti, juos puošė kolonos ir balkonėlis. Sovietiniais metais čia buvo tuberkulioze sergančių asmenų gydymo įstaiga. Šiandien rūmai baigia sunykti, nebėra stogo, ardomos jo sienos.  

             Tarnavos dvaras ant Rašų ežero kranto, kaip ir Jūžintų dvaras, kuris stovėjo tarp Aušrėnų ir Tomakaimio kaimų, priklausė grafams Vaisenhofams, vietinių gyventojų vadinamais Vaisonais. Dvaro ansambliui priklauso 8 ha parkas, kuriame yra 11 rūšių medžių. Čia puikiai dera sidabrinės pušys, brandinančios vertingus riešutus, panašius į kedro, baltosios bei kanadinės tuopos, vakarinės tujos. Prie rūmų griuvėsių tebėra akmeniniai tvartai, o akmeniniuose laiptuose, vedančiuose į rūmus matosi įspausta 1858 metų data. Čia dažnai lankydavosi savininko broliai: rašytojas Juozapas ir dailininkas Henrikas Vaisenhofai. Grafų herbu buvo pasirinktas gulbinas. Tarnavo dvarą yra nupirkęs iš Jūžintų kilęs kaunietis verslininkas Sigitas Vaškelis. Jis tikisi juos prikelti antram gyvenimui.

           Prie Sartų ežero Anapolio kaime tebestovi nykstantys dvaro pastatai. Pastatas turi kelis savininkus, tačiau nei vienas jų nesiima iniciatyvos jį restauruoti. Anapolis garsus tuo, kad čia gimė Lietuvių literatūros klasikas, poetas, kunigas Antanas Vienažindys. Čia jam atminti bus pastatyta medinė skulptūra. Iš Anapolio kaimo matosi Astravo kaimas, kuriame gimė liaudies poetas Strazdelis.

          Netoli Minkūnų kaimo, kuris sovietiniais metais buvo vadinamas durpių kasėjų kaimu, Zalubiškio kaime ant Gipinio ežero kranto stovėjo Zalubiškio dvaras, priklausęs lenkų bajorams Mokovieckiams. Dabar čia ežero šlaito viršūnėje tėra tik krūmais ir medžiais apžėlusi kalvelė. Nebeveikia ir Minkūnų bei Zalubiškio durpynai. Svečiai, užsukę į Zalubiškio durpyną gali tik pasigrožėti bebru darbu, jų suręstomis užtvankomis, gausia, džiungles primenančia, žmogaus rankų nepaliesta augalija.

           Išsaugoti dvaro ansamblį pavyko tik Gačionių baronams Rosenams (Rozenams), vietinių gyventojų vadintais Ražanais. Dvaro ansamblis randasi prie ilgo ir siauro (ilgis -2,5 km, plotis – 0,5 km) Gačionių ežero, pakeliui iš Rokiškio į Jūžintus. Gačionių dvaras apie 300 metų priklausė baronų Rosenų giminei. Kelios jų kartos gyveno mediniame name su klasicizmo formų imitacija: priekinį fasadą puošė kolonos, kurios laikė apžvalgos terasą su baliustrada. Namą apie 1870 m. pagal savo projektą pastatė Jonas Rosenas. 2001 m. dvaras grąžintas Antanui Rosenui, gyvenančiam Lenkijoje. Jis juos padovanojo savo sūnui Piotrui, gyvenančiam Prancūzijoje. Pastarojo pastangomis pagal senas nuotraukas dvaro rūmai restauruoti, atkurtas interjeras, tvarkoma aplinka. Ryšį su kraštovaizdžiu pabrėžia parkas - apie 2 km ilgio buvusi liepų alėja, atsiveriantys vaizdai į ežerą. Dvaro rūmuose netrūksta svečių iš įvairių užsienio šalių. Dvaro ansamblio šeimininkas ketina pertvarkyti dvarui priklausančius ūkinius pastatus ir juos pritaikyti poilsiui ir turizmui.

 

Kelionės vaizdingais kraštovaizdžiais

  

           Nuo Laibgalių pasukus link Kriaunų privažiuojamas gražus Rokiškėlių ežeras. Jis užima 19 ha plotą, Per jį į Sartus teka Audros upė. Važiuojant vingiuotu ir kalvomis nusėtu keliu pasitinka Kurkliečių kaimas. Čia gimė Nepriklausomos Lietuvos Ministras pirmininkas Antanas Tumėnas. Prie pat kelio stovi jam atminti paminklinis akmuo. Nuo Laibgalių važiuojant link Jūžintų už Beičių girios, pravažiavus Audros upę prasideda Čivylių kaimo tvenkiniai. Pastarieji priklauso bendrovei „Čivylių žuvis“. Ypač gražus kraštovaizdis keliautojus pasitinka iš Čivylių pasukus Jūžintų link keliu Lašai – Jūžintai. Greitai privažiuojamas ir Gačionių ežeras, kurio panorama tęsiasi iki pat Jūžinto ežero. Gačionių ežeras užima 52 ha plotą, jo krantai yra šaltiniuoti, į jį įteka penki upeliai. Tai – minėta Dainelė, Skardžius, o kiti liko bevardžiais. Vienas upelis įteka iš Jūžinto ežero. Iškart už posūkio į Dusetų kelią pasitinka Jūžinto ežeras, užimantis 51 ha plotą. Ežero krantai aukšti, ypač jie statūs jo pietinėje pusėje. Į Jūžinto ežerą įteka 6 upeliai. Vienas jų – Ratkupys.

           Nepakartojamas kraštovaizdis atsiveria nuo Jūžintų pasukus Aušrėnų keliu. Kelio vingis gražiai aplenkia Jūžinto ežero galą ir staigiai nusileidęs vėl kyla į kalvą. Privažiavus Tomakaimio sankryžą galima rinktis tris kryptis. Pasukus į dešinę vaizdingu keliuku, lyg netikėtai atsiradę Šveicarijoje, nusileistumėte nuo aukštumos link Žiukeliškių miško. Kelio kairėje pusėje atsivers Limino ežero ir Šventosios upės vingis. Čia prie Šventosios upės galite rasti Žiukeliškių senkapį bei ąžuolą. Nuo sankryžos važiuojant tiesiai išvysite kalvos apačioje plytintį nedidelį Limino ežeriuką. Atsivers labai gražus kalvotas kraštovaizdis. Važiuojant link Aušrėnų, privažiuosite Tarnavo kaimą ir Tarnavo dvarą bei Rašų ežerą, užimantį 162 ha plotą. Jis pagal dydį yra trečiasis rajone. Ežeras turi 4 salas, užimančias 2 ha plotą. Jo krantai žemi ir pelkėti. Per ežerą teka Šventosios upė. Iš Gačionių ežero į Rašų įteka upelė Ruoša. Pasigrožėjus Rašų ežeru pateksite į Minkūnų kaimą, kuris pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1598 metais. Pasirinkę Anapolio kaimo kryptį kairėje pusėje matysite bendrovės „Čivylių žuvis“ tvenkinius, o pasiekę patį kaimą išvysite Sartų ežerą. Pasirinkus kelią link Raguvos kaimo, važiuosite vaizdinga Sartų ežero pakrante.      

           Noritiesiems apsilankyti kaimyniniame Utenos rajone ir susipažinti su Užpalių seniūnijos lankytinimos vietomis: Krokulės šaltiniu, konglameratų uolomis bei kitomis, nuo Jūžintų teks pasirinkti Užpalių kryptį. Kalvomis vingiuotas kelias vėl atvers nuostabius Aukštaitijos krašto gamtovaizdžius. Pakeliui pravažiuojamas Pilkėnų kaimas, pasitinkantis svečius senomis kapinaitėmis. Iki Pačiaunės ir Grumbinų kaimų nusileisite nuo gražios kalvos, čia atsivers Čiauno ( 18 ha ploto) ežero panorama. Ežeras susidarė ledo išgulėtame duburyje. Pasukę link Grumbinų kaimo pamatysite mažą Vazajėlio ežeriuką.

           Norint patekti prie 79 ha plotą užimančio Vazojo ežero reikės pasirinkti Dauliūnų kaimo kryptį, o vėliau važiuoti į Kaluciškių kaimą. Pakeliui galima apžiūrėti Dauliūnų piliakalnį. Dauliūnų kaime gimė J.O.Širvydas. Kaimas senas, rašytiniuose šaltiniuose minimas 1738 metais. Kaimą supa 3 kalvos. Manoma, kad kalavijuočių puolimo laikais ant Dauliūnų piliakalnio stovėjo Jūžintų pilaitė.

           Jūžintų seniūnijoje paganyti akis galima ne tik besigrožint vandenimis ir nuostabiu kraštovaizdžiu. Jūžintų krašte gausu gamtos paminklų, istorinių ir mitologinių vietų. Tai - Dauliūnų ir Štaronių piliakalniai, Radišių, Mičiūnų kaimų pilkapiai, Skeirių kaimo net dvejetas pilkapių, kuriuos juosia didelių akmenų vainikai, Sidariškio, Žiukeliškių senkapiai, Grumbinų alkakalnis, įvairiais pasakojimais apipintas Sidariškio akmuo, dar vadinamas velnio duknomis.

 

Poilsis

 

             Karštomis vasaros dienomis galima puikiai pailsėti prie Jūžinto ežero įrengtoje poilsiavietėje. Čia yra paplūdimio tinklinio aikštelė, supynės, pavėsinė, staliukai su suoliukais bei vaikų žaidimų aikštelė. Paplūdimį puošia gėlės, yra automobilių stovėjimo aikštelė.

           Jūžintuose veikia Viliaus Seržinto kaimo turizmo sodyba. Visus metus turistų laukia jaukus namukas su visais patogumais prie pat vandens, ant Jūžinto ežero kranto, skirtas mėgstantiems ramų poilsį su šeima ar draugais. Svečiams įrengta jauki pavėsinė ir lauko židinys, sūpuoklės suaugusiems ir vaikams, yra valtys, aikštelė ant vandens, pirtis, patraukli maudynėms ežero pakrantė, mėgstantiems žvejoti - žuvis.

           Vasarotojai gali rinktis ir poilsį prie Šventosios upės. J.O.Širvydo vid. mokyklai priklausančiuose namukuose, apsuptuose Žiukeliškių miško, galima atsiriboti nuo civilizacijos, pasijusti gamtos glėbyje. Namukuose yra įrengtos virtuvės. Mokykla nuomoja valtis, baidares.

           Kalbutiškio kaime prie Sartų ežero rajono Miškų urėdija įrengė jaukų mokymo centrą. Jį supa graži Dusetų giria, atsiveria nuostabi Sartų ežero panorama.

               Zabieškos kaime Henrikas Lazauskas ant Sartų ežero kranto įrengė kaimo turizmo sodybą, kuri veikia ir žiemos metu. Vienu metu čia gali ilsėtis 30 asmenų.

          Sriubiškėlių kaime, pakeliui į Dauliūnus, Vilniaus Bernardinų bažnyčios vienuolis Julius Sasnauskas, nupirkęs sodybą, įrengė vienuolijos vasaros stovyklavietę. Vienuoliai čia pastatė bažnytėlę. Į vykstančias pamaldas gali atvykti visi norintieji. Priimami ir stovyklautojai.

Informaciją atnaujino: Audrone ,
Informacija atnaujinta: 2019-03-11 22:45
 
 

Kaip mus rasti?

Respublikos g. 94, LT-42136, Rokiškis Tel. (8 458) 71 233, faks. (8 458) 71 420 Biudžetinė įstaiga Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre Įmonės kodas 188772248

Aktuali informacija

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „elektroniniai valdzios vartai“

 

 

 

 

 

 

 

DARBO LAIKAS

Pirmadienį, antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį — nuo 8 val. iki 17 val. Penktadienį — nuo 8 val. iki 15 val. 45 min. Pietų pertraukos laikas — nuo 12 val. iki 12 val. 45 min.

©2015 Rokiškis Sprendimas: Fresh Media. Naudojama EasyWeb 3.2 sistema