Respublikos g. 94, LT-42136, Rokiškis Tel. (8 458) 71 233, faks. (8 458) 71 420. Įstaigos kodas 188772248

Naujienos

Gyventojams

Turistams

Verslininkams

Gyvenimo atvejais

Sveikinimas Joninių proga
Rokiškio kaimiškosios seniūnijos gyventojų dėmesiui

Rokiškio kaimiškosios seniūnijos gyventojų dėmesiui

2018-06-21

Skelbiame pakartotinius Rokiškio rajono savivaldybės Rokiškio kaimiškosios seniūnijos Sėlynės seniūnaitijos seniūnaičio rinkimus, vyksiančių atviru balsavimu seniūnaitijos gyventojų susirinkime, 2018 m. liepos 5 d. 15 val. Sėlynės bibliotekos patalpose.

Raginame rinktis Pasieniečio įvadinio mokymo kursus

Raginame rinktis Pasieniečio įvadinio mokymo kursus

2018-06-20

Informuojame, kad nuo šių metų rugsėjo 3 dienos Pasieniečių mokykloje bus organizuojami Pasieniečio įvadinio mokymo kursai. Turinčius aukštąjį universitetinį arba aukštąjį neuniversitetinį bei aukštesnįjį išsilavinimą ir nepriekaištingos reputacijos asmenis kviečiame rinktis šiuos mokymo kursus ir per 14 savaičių tapti pasieniečiais.

Patvirtinti individualūs apsaugos reglamentai
Kviečiame dalyvauti seminarų cikle

Kviečiame dalyvauti seminarų cikle

2018-06-19

Lietuvos verslo paramos agentūra kartu su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija inicijuoja regioninių seminarų ciklą „ES investicijos verslui regionuose", kurio trečiasis renginys vyks Panevėžyje, birželio 22 d., Panevėžio mokslo ir technologijų parke, J. Žemgulio g. 46. 

 
 

INFORMACIJA SVEČIAMS IR TURISTAMS

Spausdinti

Kviečiame į KAMAJŲ SENIŪNIJA arba į

KAMAJŲ RESPUBLIKĄ

 

 Kamajų seniūnija yra į pietry­čius nuo Rokiškio, Svėdasų— Anykščių kryptimi. Seniūnijos centras — Kamajų miestelis, kuriame gyvena apie 600 gyvento­jų. Kamajų seniūnijos plotas — 20 tūkst. 59 ha. Iš jų 15 tūkst. 140 ha užima žemės naudme­nos ir 4 tūkst. 143 ha - miškai, Kamajų kraštą puošia Aukšta­kalnio, Luolelio, Luolio, Bedugnio, Uosinto, Dviragio ir Petriošiškio, Liūno ežerai. Per Kamajų seniūniją teka Jara-Setekšna, Šventoji, Zvygupis—Prūdupis, Uosija, Valkšna.

Kamajų seniūnijai priklauso per 80 kaimų. Be išsibarsčiusių mažų kaimelių ir pavienių sodybų, seniūnijoje yra ir keturios didesnės gyvenvietės. Tai — Salos (267 gyventojai), Duokiškis (260 gyventojų), Kalviai (246 gyventojai) ir Aukštakalniai (237 gyventojai).

Seniūnijos teritorijoje yra Sv. Kazimiero bažnyčia Kamajuo­se, Šv. Kryžiaus bažnyčia Salose, Sv. Onos bažnyčia Duokiškyje.

Pagrindinė seniūnijos mokykla — Kamajų Antano Strazdo gimnazija, kurioje mokosi apie 200 mokinių. Kamajuose veikia vaikų darželis.

Seniūnijos istorija kaupiama Kamajų Antano Strazdo gimnazijos bei Salų žvejybos muziejuose.

                      Kultūriniu gyvenimu rūpinasi Aukštakalniu, Duokiš­kio, Kalvių, Kamajų, Salų kultūros namai. Seniūnijoje veikia šeši Rokiškio viešosios bibliotekos filialai, vienas pašto skyrius, vaistinė, Ričardo Burnicko bendrosios praktikos gydytojo kabinetas, laidojimo namai ir kelios parduotuvės ir verslo įmonės.

                      Seniūnijoje susikūrusios 6 kaimo bendruomenės. Tai Kamajų, Aukštakalnių, Duokiškio, Salų, Kalvių ir Verksnionių bendruomenės.

                      Kamajų seniūnijos teritorijoje įsteigtas Petriošiškio telmologinis (pelkių) draustinis. Dvira­gio ežero saloje yra respubliki­nės reikšmės gamtos paminklas — Salų parkas, užimantis 11,8 ha ploto. XIX a. parke buvo Žvėrynas ir akmeninis medžiok­lės namelis. Iki šių dienų išliko dvaro pastatas. Salų parkas bei Dviragio ežero užpelkėjusi pakrantė tarp Salų gyvenvietės ir Davainiškio kaimo vertingi ornitologiniu, entomologiniu ir teriologiniu požiūriu.

                      Gražiose Kamajų seniūnijos apylinkėse yra įsikūrusios šešios kaimo turizmo sodybos. Kamajų krašto praeitį mena Baušiškių, Juodonių, Radžionių ir Rudžių piliakal­niai. Legendomis apipinti Juodonių, Mikniūnų ir Rudžių, dar vadinamas velnio pirtimi, mitologiniai akmenys .

 

Lankytinos vietos

Bažnyčios

Šv. Kazimiero bažnyčia. Kamajai,

Šv. Onos bažnyčia . Duokiškis,

Šv. Kryžiaus bažnyčia. Salos.

 

Muziejai, paminklai

 

Antano Strazdo paminklas Kamajuose,

Antano Strazdo kapas Kamajų kapinėse,

Muziejus Kamajų Antano Strazdo gimnazijoje,

Muziejus Salų dvare,

Rugytės Olubienės Elvyros privatus muziejus Krylių kaime, (tel. pasiteiravimui 8 458 73648)

Paminklas rezistentams Kamajuose,

Rezistentų laidojimo vieta Kurkliečių kaime.

 

Dvarai, parkai ir gamtos objektai

Salų parko rūmai,

Salų parko tuopa.

 

 

Urbanistiniai paminklai ir memorialinės vietos

Kamajų miestelio Antano Strazdo aikštė,

Architekto K.Šešelgio (1915-1998) kapas Žeimių kapinėse.

 

Mitologinės vietos

Rudžių akmuo ( Velnio pirtis),

Mikniūnų akmuo ( Džiugavas, Velnio),

Juodonių akmuo.

 

Saugomos teritorijos

Petriošiškio telmologinis draustinis.

Petriošiškio telmologinis (pelkių) draustinis buvo įsteigtas nepažeistai pelkei su Petriošiškio ežeru saugoti. 138 ha draustinis yra 2 km į vakarus nuo Kamajų. Ežere gyvena lydekos, ešeriai, lynai ir kt.

 

Archeologiniai paminklai

 

Bausiškių piliakalnis

Piliakalnis įrengtas kalvoje, esančioje Audros dešiniojo kranto slėnio krašte. Aikštelė ovali, pailga R-V kryptimi, 55x30 m dydžio, kiek aukštesniu V kraštu. Joje rasta brūkšniuotos, grublėtos ir lygios keramikos. V piliakalnio šlaite, 1,5 m žemiau aikštelės yra 4 m pločio, 0,2 m gylio griovys, už kurio supiltas 0,2 m aukščio, 8 m pločio pylimas. Š-P šlaituose jų vietoje likusi 4 m pločio terasa. P šlaite, 4 m žemiau pirmos terasos yra antra 12 m ilgio, 30 m pločio terasa, per 1,5 m nuolaidėjanti į P pusę. Šlaitai viršutinėje 2-3 m aukščio dalyje buvę pastatinti, žemiau - vidutinio statumo, iki 18 m aukščio (PR).

Piliakalnis apardytas arimų. Aikštelė dirvonuoja, šlaitai pamažu apauga pušimis.

Piliakalnis minimas Bogušiškių, Radiščių bei Piliakalnio vardais.

P papėdėje, 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė. 100 m į PR nuo piliakalnio buvo III-IV a. pilkapynas (tyrinėtas 1939 m., vėliau sunaikintas).

Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. - I tūkst. viduriu.

Pasiekiamas iš Laibgalių-Jūžintų kelio už tvenkinių pasukus į dešinę (ŠV) link Kuosių ir pavažiavus 3 km (yra 100 m į kairę) .

 

 

Juodonių piliakalnis

Piliakalnis (Pečianykas) įrengtas kalvoje, pelkėto slėnio krašte. Aikštelė keturkampė, pailga R-V kryptimi, 45x40 m dydžio, iki 2 m aukštesne R-PR dalimi. Š aikštelės krašte supiltas 0,5 m aukščio, 6 m pločio pylimas. Piliakalnio šlaitai žemiau aikštelės 4-6 m aukštyje statinti. PR ir Š šlaituose yra 4,5 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 4,5 m (R)-14 m (P) aukščio.

R aikštelės dalyje yra I Pasaulinio karo kapai. Aikštelės centras dirvonuoja, kraštai ir šlaitai apaugę retokomis pušimis.

R ir P pašlaitėse, 0,5 ha plote yra IV-XIII a. papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1958­ 1959, 1989 ir 2002 m.). Iki 2,8 m storio jos kultūriniame sluoksnyje aptikta daug įvairių radinių: akmeninių galąstuvų ir verpstukų, raginė žagrės išara ir kirvis, kaulinių ylų, adiklių, adatų, šukų, žalvarinių apyrankių, pasaginių segių, kaklo apvara iš įvijų ir kabučių, antkaklių, žvangučių, geležinių smeigtukų, ylų, peilių, adatų, ietigalių, noragas, skiltuvas, kaplys, kirvis, molinių svorelių, verpstukų, karolių, grublėtos ir lygios keramikos, gyvulių kaulų ir kt.

1986-1987 m. E. Grigalavičienė piliakalnio aikštelėje ištyrė 228,5 m2 dydžio plotą. Iki 2 m storio I tūkst. pr. Kr. antrosios pusės - XIII a. kultūrinis sluoksnis dalijamas į 3 horizontus. Gyventojams įsikūrus piliakalnyje jo aikštelės pakraščiu nuo nuolaidesnio šlaito pusės buvo iškastas 1,5 m pločio, 0,45 m gylio griovys, kurio vidinėje pusėje pastatyta medinė 8-9 cm skersmens kuolų tvora. Už jos pastatyti nedideli mediniai pastatai su akmenimis apkrautais židiniais. Ankstyviausiame kultūrinio sluoksnio horizonte rasta akmeninių kirvių dalių, kaulinių smeigtukų, molinis verpstukas, brūkšniuotos keramikos. Pirmaisiais amžiais po Kr. aikštelė buvo pertvarkyta: jos paviršius paaukštintas supilant žemių sluoksnį, griovys užpiltas ir jo vietoje supiltas 0,6 m aukščio, 3 m pločio pylimas, kurio viršuje įrengta gynybinė siena iš dviem eilėm įkastų 28-35 cm skersmens rąstų. Atstumas tarp rąstų eilių buvo 1,5-1,8 m. Gynybinė siena buvo sutvirtinta akmenimis. Šio laikotarpio kultūriniame sluoksnyje aptikta geležinių peilių, ylų, siauraašmenis kirvis, žalvarinės apyrankės dalis, įvijų, kabučių, molinių verpstukų, lygios ir grublėtos keramikos. I tūkst. antrojoje pusėje piliakalnis vėl pertvarkytas: pastatinti šlaitai, aikštelė išgrįsta akmenimis. Tuo laiku piliakalnis greičiausiai tapo slėptuve papėdėje gyvenusiems žmonėms. Jo kultūriniame sluoksnyje rasta žalvarinė pasaginė segė, žiestas puodas.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. pabaiga - II tūkst. pradžia.

Pasiekiamas Rokiškio-Anykščių plentu (120), ties Anykščių-Rokiškio rajonų riba pavažiavus 250 m į dešinę (PV) keliuku (yra dešinėje, priešais kapines).

Radžionių piliakalnis

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvelėje aukštumos pakraštyje, šalia pelkėto slėnio. Aikštelė ovali, pailga PR-ŠV kryptimi, 10x8 m dydžio, iškiliu viduriu. Šlaitai vidutinio statumo, 4-5 m aukščio.

Piliakalnis apardytas arimų, aikštelėje iškasta duobė, dabar apaugęs lapuočiais.

P papėdėje 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. (?).

Pasiekiamas iš Kamajų-Jūžintų kelio pasukus link Duokiškio (pro Tytelius), pervažiavus Šetekšną ir pakilus iš jos - pasukus į kairę (R) link Radžionių kaimo, nuo kaimo kapinių paėjus per laukus 450 m į kairę .

 

Rudžių piliakalnis

Piliakalnis (Smailakalnis) įrengtas pailgos kalvos-ožnugario aukštesnėje vidurinėje dalyje, atskirtoje natūralių įdubų. Aikštelė netaisyklingo trikampio formos, pailga Š-P kryptimi, 35 m ilgio, 15 m pločio P gale. Čia buvęs supiltas dabar jau išskleistas pylimėlis. PV aikštelės kampe, 1,5 m žemiau aikštelės yra 1,5 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 4-7 m aukščio.

Piliakalnis apardytas jo aikštelėje įrengtų XIX a. buvusių kapinių. Aikštelė dirvonuoja, šlaitai apaugę beržais.

P, PR ir V papėdėse, 0,3 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos ir lygios keramikos.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. pabaiga - I tūkst. pradžia.

Pasiekiamas iš Kamajų-Rudžių vieškelio Rudžiuose pasukus į kairę (V), už 500 m pirmu keliu prieš kanalą vėl pasukus į kairę (P) ir pavažiavus 350 m (yra dešinėje).

(Naudota medžiaga : www.piliakalniai.lt)

 

Kaimo turizmo sodybos

 

Renatos ir Rolando Jasiūnų sodyba „Vieversynė“, +370 615 88464, +370 687 08523   www.vieversyne.lt

  • Baidarės. Siūlomi turistiniai maršrutai baidarėmis su visomis aptarnavimo paslaugomis.
  • Sporto aikštynas.
  • Pirčių kompleksas (dūminė pirtis, kubilas, tradicinė pirtis).
  • Pramogos su arkliuku.
  • Žvejyba.
  • Kulinarinio paveldo virtuvė.


Šarūno Vilio sodyba
, 8-617-64964, sodyba įsikūrusi prie Dviragio ežero, Krylių k.

Sodyba įsikūrusi prie Dviragio ežero. Turistams įrengtas 1 kambarys, vienu metu gali gyventi 4 asmenys. Sodyboje įregta pirtis, maudyklės. Galima nuomotis įrankius. Aplinkinėse vietovėse galima uogauti, grybauti.

 

Broniaus Juzelskio sodyba,

Sodyba įsikūrusi netoli Juodonių piliakalnio, gražioje vietoje dviejų rajonų sankirtoje. Sodyba lankoma poilsiautojų. Poilsiautojams teikiamos įvairios pramogos. Aplinką puošia tautodailininko Aleksandro Tarabildos skulptūrų parkas. Savininkas Bronius Juzelskis atvykstantiems organizuoja originalias pramogas, vaizdingai pasakodamas aprodo sodybos valdas. Adresas: Piliakalnio g.19, Juodonių k. Kamajų sen. Rokiškio raj. Tel.8 698 34137

Roberto Brazio sodyba, 8-698-20414 ,Sodyba įsikūrusi prie Dviragio ežero, 27 km nuo Rokiškio miesto. Yra teniso, krepšinio, tinklinio aikštelės,   biliardas, plaukiojanti pirtis, vandens dviračiai, valtys, meditacijoms skirta vieta.Taraldžiai 1, Kamajų sen., Rokiškio r. sav., LT-42313 Taraldžiai, Lietuva

 

 

Vaidoto Tauro sodyba, +37065015711

Sodyba netoli Salų miestelio, prie Dviragio ežero esančiame pusiasalyje. Apie sodybą yra parkas. Kieme įrengtos tinklinio, krepšinio aikštelės, vaikams sūpynės, smėlio dėžė, namukas. Yra laužavietė. Svečiams apgyvendinti įrengti du namukai, viename gali gyventi 5 asmenys, yra 40 vietų salė pobūviams. Viduje įrengti tualetai, dušai. Ant ežero kranto yra pirtis.

 

Janinos Indrišiūnienės sodyba , (8685) 80524

Kariūnų k., kamajų sen.

Svečiuose pas Joną Bendorių .

Besidomintiems sena gryčia ir rakandais galima, jam esant ir suderinus, užsukti pas Joną Bendorių .Adresas:Kalvų g.8,Kalvių k. Kamajų sen. Rokiškio raj. Tel.8 687 90711 

Kryžius ir paminklinis akmuo Kurkliečių kaime, Kamajų sen.1945 m. liepos 14 d. žuvusių partizanų ir kaimo gyventojų atminimui.

 

   Aktyvus poilsis

 

Tado Matuliausko stovyklavietė . Verksnionių k.,Kamajų sen. Pramoginio plausto "Dviragis" nuoma. Tel. 8 686 27547

Laukiami turistai su palapinėmis prie ežerų paplūdimių.

Prie Petriošiškio ežero ( Nuo Kamajų važiuoti link Salų miestelio),

Dviragio ežero (Salų miestelis),

Aukštakalnių ežero, (Aukštakalnių kaimas)

Uosinto ežero. ( Duokiškio kaimas)

Kamajų šilo poilsiavietė ( Nuo Kamajų važiuoti link Jūžintų).

 

 

SALŲ DVARO SODYBOS

SIŪLOMOS PASLAUGOS

 

 

 

Kamajai- miestelis turintis

gilias tradicijas

 

                    

 

Kamajų miestelis — seniūnijos centras.

 

Kamajai, Kamajam, Kamajuos

Kol strazdas savo giesmę gieda.                                                                                                                                                                    

Ajerai Šetekšnos tave juos,

Čia mes amžiams paliksime pėdas.                                                   

 

Rašė kraštietis dailininkas ir poetas Jokūbas Zovė. Kamajų miestelis ir dvaras įsikūręs pusantro kilometro j rytus nuo Petriošiškio ežero, 18 km į pietus nuo Rokiškio, link Svėdasų. Iš rytų ir šiaurės miestelį juosia Setekšna (Jaros aukštupys).

Miestelio viduryje yra taisyk­lingo stačiakampio formos aikštė, į kurią iš keturių pusių sueina keliai iš Svėdasų, Rokiškio, Salų ir Panemunėlio. Kamajų aikštė įrašyta į vietinės reikšmės urbanistikos pamin­klų sąrašą.

Manoma, kad senoji vietovė vadinosi Kamajys. Senuosiose Livonijos ordino dokumen­tuose Kamajų vardo nėra, bet minima kiek į pietus nuo Kamajų esanti vietovė Calwe (dabar Kalvių km.). Kamajai minimi nuo 1541 m. 1610 m. čia užfiksuota 16 šeimų, kuriose gyveno 72 žmonės. Nuo 1660 m. Kama­jai vadinami miesteliu. Kama­jai kūrėsi prie Setekšnos upės ir prie svarbių prekybos kelių, einančių iš Vilniaus į Rygą, iš Upytės ir Panevėžio į Daugpilį. 1634 m. Kamajus nupirko karališkosios didenybės rotmistras Adomas Lukianskis-Paulavičius. Jis 1635 m. pastatė ir pirmąją medinę kryžiaus formos bažnyčią. 1737 m. ji sudegė, o jos vietoje pastatyta kita. Tačiau augančiai Kamajų parapijai ši buvo per maža, todėl 1897 m. klebonas Jonas Jokimas ją nugriovė. Trečiąją miestelio Sv. Kazimiero bažnyčią projektavo rygietis architektas, inžinierius Florijonas Vyganovskis. Bažnyčia pastatyta | 1897-1907 m. Joje yra trys tautodailininko Zaborskio sukurti altoriai. 1934 m. bažnyčioje pastatyti „Goebe-land und S.S." firmos Kara­liaučiuje pagaminti vargonai. Ties didžiuoju altoriumi išorinėje bažnyčios pusėje įmūrytas skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus sukurtas kunigo Jono Jokimo bareljefas. Nuo 1820 m. Kamajuose gyveno, kunigavo ir kūrė lenkomanų nekenčiamas ir persekiojamas, o žmonių remiamas poetas Antanas Strazdas (1763—1833), žmonių Strazdeliu vadinamas. Apie 1821 m. A. Strazdas Kamajuo­se nusipirko namelius. 1828 m. vyskupas poetą ištrėmė į Pažaislį.

Išėjęs iš Pažaislio vienuolyno, jis kurį laiką gyveno Skapišky­je, Šimonyse, o 1833 m. buvo atgabentas į Kamajus ir įkurdintas savo trobelėje. Iš čia niekur negalėjo išvykti, bet to ir nebereikėjo, nes po poros savaičių mirė. Palaidotas Kamajų kapinėse. 1933 m. miestelyje jam pastatytas skulptoriaus Antano Aleksan­dravičiaus sukurtas pamin­klas. Poeto vardu pavadinta Kamajų vidurinė mokykla (dabartinė gimnazija) ir miestelio aikštė. Per 1831 ir 1863 m. sukili­mus miestelyje veikė sukilėlių būriai, kurie susiremdavo su caro armija. Apie 1888 m. prie Kamajų dvaro kelio į Duokiškj žmonės, dėkodami dievui už baudžiavos panaiki­nimą, pastatė didelį kryžių. Sovietmečiu kryžius buvo nuverstas. 2001 m. jo vietoje iškilo meistro V. Narbučio sukurtas metalinis kryžius, pastatytas už parapijiečių lėšas.

Spaudos draudimo laikais ir Kamajus pasiekdavo knygne­šių platinamos lietuviškos maldaknygės, knygos bei laikraščiai. Ilgesnį laiką lietuviškas knygas, gautas iš Panemunėlio kunigo Jono Katelės, platino Juozas Pavarotnikas. Iš kitų knygnešių minėtini Antanas Smalstys, Baronas, Jonas Čerškus, Konstantinas Narkevičius, siuvėjas Rapolas Smalstys, kunigas Tumėnas ir kiti. 1905 m. Kamajuose vyko demonstracijos, žmonės kėlė reikalavimus rusų valdžiai. Šiame judėjime pasižymėjo studentas socialdemokratas Jurgis Smalstys. 1923 m. Kamajuose buvo 81 gyvenamasis namas ir 625 gyventojai, o Kamajų dvare -keturios sodybos ir 76 gyvento­jai. Tarpukariu čia buvo valsčiaus savivaldybė, mokykla. Beje, pirmoji parapinė mokyk­la čia įsteigta 1774 m. Ją 1781 m. lankė 13, o 1804 m.-21 mokinys.

1937 m. Kamajuose atidaryta biblioteka. Veikė daug smulkių žydų krautuvėlių, užeigų, kooperatyvas, vaistinė, smul­kaus kredito draugija, sveikatos punktas, policijos nuovada, paštas, malūnas ir kt. Miestelio aikštė ir pagrindinės gatvės buvo išgrįstos akmenimis. 1944 m. miestelio centras sudegintas ir apgriautas, susprogdinta bažnyčios bokštų viršutinė dalis. Sovietiniais metais Kamajai buvo apylinkės, kolūkio centras.

Nuo 1952 m. čia veikė 75 lovų ligoninė, nuo 1944 m. -vidurinė mokykla. 1991 m., minint Kamajų įkūrimo 450-ąsias metines, pastatytas architektūros mokslų daktaro, profesoriaus Kazio Sešelgio ir Narcizo Vilučio sukurtas paminklas.

Nuo 1983 m. Kamajai garsėja tradicine švente „Kuc kuc Kamajuos". Kiekvienų metų spalio antrąjį šeštadienį Kamajai kviečia svečius ir kraštiečius į savo tradicinę šventę. Kamajų miestelis pasipuošia Kamajų Respublikos ženklu, pradeda funkcionuoti vietinė valiuta Kamajiniai ir Kamajeikos, veikia Kamajų respublikos bankas ir Kamajų Respublikos Radijas. Vyksta didžiulė mugė į kuria suvažiuoja amatininkai ir tautodailininkai iš visos Lietuvos. Vyksta įvairios parodos , spektakliai, liaudiškos, lietuviškos estradinės, sakralinės muzikos koncertai, įvairios sporto varžybos, jaunimo koncertai ir t.t. Daugiau informacijos http://www.temainfo.lt/smagu-zaisti-kamaju-respublika/

Miestelio kultūri­nį gyvenimą suaktyvino 2002 m. gruodžio 5 d. įkurta Kamajų kaimo bendruomenė, kuriai vadovavo Irmantas Tarvydis UAB „Ivabaltės" direktorius. Nuo 2010 m. bendruomenei vadovauja Jolanta Vygėlienė. Rašomi ir vykdomi projektai. Gavę didžiausią finansavimą - „Jaunimo iniciatyvų skatinimas Kamajų bendruomenėje“ , „Patalpų pritaikymas Kamajų miestelio gyventojų poreikiams“ , „Kamajų miestelio viešųjų erdvių sutvarkymas“, „Išlikime per papročius ir tradicijas“ ir t.t. Daugiau informacijos bendruomenės tinklapyje www.kamajubendruomene.lt

 

Iškilūs žmonės

Kamajus garsino kunigas, poetas Antanas Strazdas (1763—1833), kovotojas prieš carinį režimą Jurgis Smalstys (Smolskis) (1881-1919). Siame miestelyje trobelę buvo nusipirkęs knygnešys Konstan­tinas Narkevičius (1860— 1946). 1928 m. gegužės 5 d. knygnešio garbei, dar jam gyvam esant, Kamajų valsčiaus Taryba, minėdama Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmetį, nusprendė Malūno gatvę, kurioje gyveno knygnešys, pavadinti Narkevičiaus vardu. Kamajams artima Petrapilyje gimusi išeivijos rašytoja Alė Rūta—Elena Nakaitė—Arba­čiauskienė (g.1915). Jos tėvai -Jonas ir Emilija Nakai kilę iš Rudžių kaimo. Alė Rūta yra išleidusi per 20 knygų, apie 10 romanų. Daugelis jų yra apie Kamajų ir Rokiškio krašto žmones.

Davainiškyje gimęs vyskupas Juozas Tunaitis (g. 1928). Su šiuo kraštu susijęs Lietuvos urbanistikos patriarchas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius Kazys Šešelgis (1915 -1998). Jis gimė Žeimių kaime ir šio kaimo kapinaitėse atgulė amžinam poilsiui. Kazys Sešelgis yra penkių albumų — „Lietuvių liaudies menas" (1957-1993) bendraautorius. Su kitais autoriais parašė monografijas „Lietuvių liaudies architektūra" (1,2 tomai, 1965 ir 1968), „Zervynos" (1974m.), „Gatviniai kaimai pietryčių Lietuvoje"(l994 m.), „Gatviniai ir vienkieminiai Aukštaitijos kaimai" (1998 m.). Jo plunksnai priklauso 1996 m. išleisti „Lietuvos urbanistikos istorijos bruožai (nuo seniausių laikų iki 1918 m.)", „Aplinkos apsauga" (1991 m.) ir t.t. Kazys Šešelgis yra Lietuvos Didžiojo Kuni­gaikščio Gedimino III laipsnio ordino kavalierius (1995), respublikinių premijų laurea­tas, Lietuvos nusipelnęs inžinierius (1965), mokslo veikėjas (1975), Lietuvos liaudies architektas (1982). Kamajuose gimė fotografas Antanas Gylys (g.1932), teisininkas, Lietuvos Respubli­kos Seimo kontrolierius Algirdas Jankauskas (g. 1935); žemės ūkio mokslų daktaras,

Rokiškio darbo biržos direkto­rius Jonas Nemickas (g. 1942) irkt. Su Kamajų kraštu siejasi aukščiausios kvalifikacinės kategorijos dailininkė—restauratorė Elvyra Rūgytė Olubienė (g.1931), inžinierius—ekono­mistas, buvęs Žemės ūkio ministras, Lietuvos žemės ūkio akademijos rektorius, docentas Matas Mickys (1896-1960), keturis kartus iš eilės iškovojęs Lietuvos ieties metimo čempio­no vardą Jonas Cepukas (g.1923), žemės ūkio mokslų daktaras Algimantas Magyla (g.1923), žemės ūkio habili­tuotas mokslų daktaras, profesorius Juvencijus Petrulis (g.1936), rašytojas ir žurnalis­tas Aloyzas Urbonas (g.1935) habilituotas technikos mokslų daktaras Algis Žvirblis (g.1941), dailininkas, poetas Jokūbas Zovė (g. 1948), dailininkas Ričardas Zovė (g.1936), kraštotyrininkas ir medžio drožėjas Kazimieras Paunksnis (g.1907-1988), aktorius, režisierius, poetas ir dailininkas Bronius Gražys (g.1934), aktorius Ferdinandas Jakšys (g.1937), technikos mokslų daktaras Artūras Baronas (g.1963), architektė, profesorė Nijolė Bučiūtė (g.1930), poetas Antanas Kancevičius (1938-2004), sporto meistrė, šaškininke Stasė Ingaunytė (g.1944), biblioteki­ninkė Stefa Kirlytė (g.1930), teisininkas, žurnalistas Jonas Kirlys (g. 1921 ) ir daugelis kitų.

 

Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčia ir parapija

 

 

Informacija rasite: http://www.aidas.lt/lt/religija/article/15507-11-12-kamaju-sv-kazimiero-baznycia-ir-parapija

 

SALOS

 

                       E.Stumbrio nuotrauka

 

Salos – miestelis Rokiškio rajono pietvakarinėje dalyje, įsikūręs Dviragio ežero saloje. Nuo Rokiškio miesto centro nutolęs 28 km, nuo Kamajų miestelio – 9 km.

Iš paukščio skrydžio didžioji Dviragio sala atrodo tarsi mažytė Lietuva, nes jos kontūrai nuostabiai atkartoja Lietuvos žemėlapio kontūrus. Tai didžiausia ežero sala Lietuvoje (plotas 73 ha).

Pirmą kartą Salos paminėtos 1450 m. lenkų istoriko K. Petkevič sudarytuose LDK didikų Kęsgailų valdų sąrašuose.

Motiejaus Stryjkovskio kronikoje rašoma, kad apie XVI a. vidurį Salos ir visa aplinkui esanti žemė su miškais, ežerais bei raistais atiteko Lietuvoje galingai Radvilų giminei. Patys Radvilos čia negyvenę, o atvykdavę tik pamedžioti.

Vilniaus miesto teismo knygose, 1585 m. vasario 3 d. akte, Salų gyvenvietė vadinama Salų miesteliu. Tuo metu Salos priklausė Upytės apskričiai ir jas valdė Vilniaus vaivada Kristupas Mikalojus Radvila Perkūnas.

 

Salų dvaro sodyba

 

 

 

 

Ingos Stočkutės Tervydienės nuotraukos.

 

Klasicistiniai rūmai statyti XVIII a. pab. - XIX a. pradž. Projekto autorius - architektas Pietro de Rosi. Tai monumentalus pastatas, pasižymintis formų ir detalių įvairove. Pagrindinė rūmų dalis - 6 dorėninių kolonų portikas. Kolonos masyvios, didingos. Didelis trikampis frontonas buvo papuoštas dvaro statytojų - Morikonių - giminės herbu.

Iki 1855 m. buvo sukurtas dvaro sodybinis ansamblis, kuris unikalus tuo, jog išlikę beveik visi jo pastatai. Ansamblį sudaro: rūmai, prievaizdo namas, pirtis - skalbykla, svirnas - ledainė, kalvė, mažasis kumetynas, didysis kumetynas, tvartai ir parkas.

Dvaro sodybos pastatų architektūra atspindi daugiau kaip 100 metų sodybos vystymosi raidą. Labai įvairų dvaro ansamblį – neogotikinę medinę bokštinę bažnyčią bei kitus pastatus jungia klasicistinis rūmų akcentas. Kompozicinį centrą sudaro rūmai, į vakarus nuo jų išsidėstę ūkiniai ir gyvenamieji pastatai, rytuose ošia parkas. Rūmai ir kiti pastatai - klasicistinio stiliaus su vienomis gražiausių šio stiliaus proporcijų Lietuvoje. Tačiau visa sodyba pasižymi klasicizmui nebūdingu laisvu pastatų išdėstymu, kurį nulėmė banguota ežero pakrantė, gal dėl to ir pačių dvaro rūmų planas netaisyklingas, asimetriškas. Dalies rūmų patalpų interjeras puošnus - centrinėje ir rytinėje dalyje išlikę įvairiais stiliais dekoruotos patalpos.

Savininkai - Kęsgailos, Radvilos, Morikoniai, Tyzenhauzai, Pšezdzieckiai.

Ansamblis saugomas viešajam pažinimui, naudojimui bei pagarbai.

 

Salų Šv. Kryžiaus bažnyčia

 

 


 

Ingos Stočkutės Tervydienės nuotraukos

 

Medinę koplyčią Salose 1781 m. pastatė Ignotas Morikonis. Seniausi Salų bažnytiniai dokumentai yra krikštytųjų metrikų knygos, pradėtos 1792 m. 1859 m. bažnyčia buvo medinė, dengta šiaudais, turėjo 2 altorius.

Pagal architekto Georgo Vernerio projektą nauja dabartinė Salų Šv. Kryžiaus bažnyčia baigta statyti 1888 m. Statybą parėmė grafienė Marija Tyzenhauzaitė - Pšezdeckienė.

Statinys kryžiaus formos plano, tipinės bažnytinės planinės struktūros. Pamatai akmenų mūro, netinkuoti, juostiniai. Sienos – tašytų eglinių rąstų, apkaltos lentutėmis. Stogas – gegninių konstrukcijų, dengtas skarda. Pagrindinis šiaurinis fasadas su trijų tarpsnių bokštu, užbaigtu smaile su kryžiumi (34,5 m aukščio).

Labai įdomus, gražus ir originalus bažnyčios interjeras: mediniai gotikinio stiliaus skliautai, trys 1889–1901 m. įrengti altoriai. Centrinėje navoje - gotikinio stiliaus didysis altorius, šonuose – 1889 m. Felikso Baublio įrengtas Kristaus gimimo ir jaunimo aukomis pastatytas Kristaus Kančios altoriai. Sakykla santūriai puošta drožiniais ir profiliais. Ant viškų – neogotikinių formų maži vargonai. Interjere vyrauja žalsva, gelsva, melsva (skliautų) ir balta spalvos su paauksavimais.

Menotyrininkai, istorikai, architektai Salų Šv. Kryžiaus bažnyčią vadina neogotikos perlu grynuoliu, viena iš gražiausių Lietuvos medinių bažnyčių.

 

Dviragio ežeras

Nuo apžvalgos bokštelio matyti Dviragio ežero pietrytinė dalis. Rytinėje ežero pusėje yra užtvanka, iš Dviragio ežero išteka Ilgoji upė – Šetekšnos upės intakas. Į ežerą įteka du bevardžiai upeliai. Daugiau į rytus matyti viena iš ežero salų, o už jos yra įlanka.

Dviragio ežero plotas – 285 ha. Kranto linijos ilgis – 16,2 km, salos kranto linijos ilgis – 3,4 km.

Ežere gausiai prižėlę nendrių, meldų, plūduriuoja maurai, dumbliai, įvairios žolės. Ežerą puošia baltos ir geltonos vandens lelijos.

Užpelkėjusi ežero dalis turtinga retų paukščių rūšimis. Čia rasta įrašytų į Lietuvos Raudonąją knygą didžiųjų baublių, švygždų, plovinių vištelių, griežlių, ES saugomų juodųjų žuvėdrų, kitų retų rūšių, tokių kaip ilgasnapė vištelė, laukiai, ausytieji kragai, mažieji kragai, baltasparnės žuvėdros, upinės žuvėdros, rudagalviai kirai, nendrinės lingės.

Ežero pakraščių vabzdžių gausa sąlygoja turtingą šikšnosparnių rūšinę sudėtį. Veisiasi net keturios jų rūšys, dvi iš kurių įtrauktos į Lietuvos Raudonąją knygą. Tai kūdrinis pelėausis ir šikšnius nykštukas. Beje pastarasis gana gausus. Kitos rūšys – rudasis nakviša, Natuzijaus šikšniukas.

Dviragyje sugaunama apie 14 rūšių žuvų: kuojos, karšiai, lydekos, starkiai, lynai, karosai, raudės, vėgėlės, kirtikliai, pūgžliai, gružliai, plakiai, aukšlės, ešeriai ir kt. Oficialiai užregistruotas Lietuvos rekordas – 8,45 kg starkis, kurį 1992 metais Dviragio ežere sugavo Ričardas Jovarauskas.

 

Ingos Stočkutės Tervydienės nuotrauka

Rokiškio rajono savivaldybė vykdė projektą Salų dvaro sodybos parko sutvarkymas ir pritaikymas viešajam turizmui. Projektas buvo finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Rokiškio rajono savivaldybės biudžeto lėšomis. Įgyvendinant projektą pietrytiniame parko kampe įrengta poilsio zona su automobilių stovėjimo aikštele ir privažiavimu, pastatytas apžvalgos bokštas, persirengimo būdelė, tualetas, lieptas į ežerą, laužavietė, sutvarkytas ežero atbridas ir pakrantė.

Aktyviai Salose veikia kaimo bendruomenė, kuriai ilgą laiką vadovavo Zita Levaškevičienė. Dabar bendruomenei vadovauja Irina Kalnietienė.

 

Iškilūs žmonės

 

Salose gimė Jonušas Kliučinskas (l911-1997). Atkūrus Nepriklausomybę, jis buvo Lietuvos karališkosios bajorų sąjungos senatorius ir maršalka. Sis miestelis išaugino vertėją ir kalbininkę, mokslų daktarę Giną Kavaliūnaitę (g.1967), gydytoją, medicinos mokslų daktarą Ipolitą Franskevičių (1887-1973), revoliucionierių Kazį Giedrį (1891-1926), Kauno technikos universiteto Profesinio tobulinimo centro direktorių, technikos mokslų daktarą Ramūną Lebedį (g.1948), diplomatą, matema­tikos mokslų daktarą Rimantą Morkvėną (g.1949), matemati­kos mokslų daktarą, profeso­rių, akademiką Henriką Pragarauską (g.1947), teisės mokslų daktarę Oną Ruželytę (g.1921) ir kt.

 

AUKŠTAKALNIAI

 

 


           Esmiraldos Smalstienės nuotraukos

 

Keturi kilometrai nuo Kamajų link Rokiškio įsikūrusi Aukšta­kalniu gyvenvietė. Gyvenvietės pavadinimas siejamas su aukštais kalnais, kurių viršūnė­je prie tyvuliuojančio Aukšta­kalniu ežero gyvena ir dirba 237 aukštakalniečiai. Gyvenvietėje veikia kelios medžio apdirbimo įmonės, Rokiškio viešosios bibliotekos filialas, įkurtas 1949 m., kultūros namai. Rajono ir ne tik svečius linksmina kaimo kapela „Barškutis“, vadovaujama Esmiraldos Smalstienės.

Aukštakalnių kaimo bendruomenė įkurta 2003 metų balandžio 3 d. Ji vienija ne tik aukštakalniečius, bet ir gretimų kaimų gyventojus. Bendruomenės veiklos tikslai:bendruomenės telkimas, socialinių, ekonominių, kultūrinių problemų sprendimas, kultūrinė, sportinė, švietėjiška veikla, kaimo švenčių, tradicijų atgaivinimas ir plėtojimas, bendruomenės narių ir jaunimo pilietinės iniciatyvos skatinimas.

Nuo 2003 m. įvykdyta daug ir įvairių projektų. Projektų dėka įsirengti gražius bendruomenės namai, jaukiai susitvarkyta aplinka.

Aplinką puošia tautodailininko Vidmanto Zakarkos skulptūros, pasportuoti kviečia lauko treniruokliai, žaidimų įrenginiai vaikams.

2016 m. gavę nacionalinę paramą sutvarkė Aukštakalnių ežero paplūdimį. Įrengė tinklinio aikštelę, pastatė persirengimo kabiną, suolus ir stalą, vaikų žaidimo įrenginius.

Vykdo socialinės ir darbo apsaugos finansuojamą projektą „Stipri bendruomenė – stipri valstybė“.

Šio projekto dėka kaime netrūksta renginių, mokymų ,kelionių.

Bendruomenei vadovauja Sigita Gasiūnienė.

Mieli Kamajų respublikos svečiai, vasarą kviečiame jus aplankyti mūsų kaimą ir pasimėgauti vandens malonumais, Aukštakalnių ežere įrengėme vandens pramogas- vandens slides, na o žiemą laukiame visų slidžių mėgėjų. Turime slidžių trasą su keltuku.

 

DUOKIŠKIS

 

Apie Duokiškio vardo kilmę

Kietosios baudžiavos laikais čia gyvenęs žiaurus ponas, mėgęs savo baudžiauninkus rykštėm ligi mirties plakti. Kartą nučiupo ponas savo laukuose vargšą žmogelį bemedžiojant. Nušautą kiškį jis jau buvo krūmuose paslėpęs. Dvarponio įsakymu nabagas buvo paguldytas į lovį ir negailestingai plakamas. Egzekucijos metu prie lovio stovėjo ir pats ponas, jis be paliovos rėkė: Atiduok kiškį, duok kiškį, duok kiškį! Tuo tarpu baudžiauninkas jau buvo dvasią išleidęs, o ponas nuo rėkimo balsą prarado. Šis nutikimas giliai įstrigo kaimo žmonių širdyse ir buvo perduodamas iš kartos į kartą. Sakoma, kad ir dabar labai vėlų vakarą gali išgirsti rykštės čiaukšėjimą ir ligi mirties nuplakto baudžiauninko aimanas... Ilgainiui vietovė gavo Duokiškio vardą.

Duokiškis – miestelis Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje, 9 km į pietus nuo Kamajų. Duokiškis yra įsikūręs rytiniame Bedugnio ežero krante, nuo kurio tuojau į pietus prasideda kitas ežeras — Uosintas.1596 m. minimas Duokiškio dvaras, 1618 m. Duokiškio laukas. 1650 m. kaimas užrašytas Kamajų bažnyčiai, nuo 1842 m. valdinis. 1796 m. minima koplyčia, pastatyta prieš 1775 m. XIX a. pabaigoje Duokiškis garsėjo galvijų prekymečiais. 1913 m. išskirstytas vienkiemiais, įsikūrė kooperatinė pieninė.
1907 m. įsteigta pradžios mokykla, nuo 1949 m. septynmetė, nuo 1957 m. vidurinė, nuo 1970 m. aštuonmetė, devynmetė, 1994-2001 pagrindinė mokykla. 1925 m. įsteigta pašto agentūra, pieninė, 1933 m. – malūnas, lentpjūvė.
1944 m. lapkričio 22 d. Lietuvos partizanų būrys, apie 40 žmonių nesėkmingai puolė čia įkurdintą sovietinę karinę įgulą.

1951-1953 m. Duokiškio apylinkėse veikė Gedimino rinktinės partizanų būriai.

1950-1963 m. Duokiškio apylinkės centras.

1949-1992 kolūkio centrinė gyvenvietė.

1958-2001 m. veikė medicinos punktas.

1975-1989 m. vaikų darželis, 1951 m. įsteigta biblioteka.

Nuo 1970 m. veikia kultūros namai.

 

DUOKIŠKIO ŠV. ONOS BAŽNYČIA

 

K. Misiaus ir R. Šinkūno knygoje „Lietuvos katalikų bažnyčios“ V., 1993 rašoma, kad Duokiškio koplyčia pirmą kartą buvo paminėta 1796 metais. Rašoma, kad mediniame altoriuje kabojo Šv. Onos paveikslas, išlikęs iki šių dienų. 1904 metais, atkakliai prašant duokiškėnams, į Duokiškį atvyko kunigas Kazimieras Mačionis. Parapijiečių lėšomis ir aukomis jis pradėjo statyti bažnyčią šalio senosios koplyčios. 1906 m. bažnyčios statyba užbaigta. Bažnyčia - medinė, sukalta iš lentų, tradicinių formų, kryžminio plano. Medinė varpinė yra 18 m. aukščio. 1915 m. į Rusiją buvo išgabenti trys varpai, po pirmojo pasaulinio karo buvo įsigyti du nauji plieniniai varpai.

Duokiškio šv. Onos Bažnyčia pripažinta   valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.

 

 


Giedrės Dagienės nuotraukos

 

MALŪNAS

 

1933 m. Duokiškyje pastatytas malūnas. Jį pastatė Vincas Broga su svainiu. Malūne malė grūdus, pikliavo miltus ne tik Duokiškio žmonės, bet ir gretimų apylinkių gyventojai. Malūnas pripažintas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.

 

 

             

 


MIKNIŪNŲ MIŠKE SUŠAUDYTŲ DUOKIŠKĖNŲ KAPAS

1941 m liepos 9 d. Mikniūnų miške prie Duokiškio - Kamajų kelio, apie 2 km nuo Duokiškio, sušaudyti septyni Duokiškio parapijos gyventojai: Adolfas Baltuška, Antanas Bražiūnas, Petras Kvedaras, Balys Lapinskas, Juozas Mierkys, Jonas Neniškis, Kazys Stasiškis – tarpusavyje kovojusių ideologijų aukos. 1965 m. ant jų kapo atidengtas paminklas.

 

PAMINKLINIS AKMUO – STELA DUOKIŠKIO KAIMO KAPINĖSE

2010 m miestelio kapinėse pastatytas paminklinis akmuo – stela, skirtas septyniasdešimt vienam 1941 – 1954 m pasipriešinimo kovose žuvusiam ar įkalintam, ištremtam Duokiškio parapijiečiui įamžinti.

 

VAINEIKIŲ PILKAPIAI (ŠVEDKAPIAI)

 Vaineikių kaimo pilkapiai yra į PR nuo kaimo miško pakraštyje. Juos kasinėjo P. Vilčinskis ir J. Puzinas. Datuojami III-IV a. Rasta geležinis kirvis, ietigalių, žalvarinis kaklo vėrinys, apyrankės. Anksčiau ariamame lauke buvo keliasdešimt pilkapių. K. Markelio surinktuose Vaineikių kaimo tautosakos raštuose vietos gyventojai byloja: „ <...> Ši vietovė gyvenama nuo senų laikų. Laukuose randama senovės liekanų – akmeninių kirvukų, žalvarinių papuošalų ir kt. Prie ežerėlio, vadinamo Liūnu (Liūneliu) esama senkapių. Tai maždaug 100 metrų ilgumo ir tiek pat platumo aukštumėlė. Seniau ji buvo apaugusi mišku. Žemė čia – grynas smėlis. Senieji žmonės atsimena, kad dar XIX a. antroje pusėje šioje vietoje buvo daug akmenų, sudėliotų apskritimais. Akmenys buvę žmogaus galvos didumo, o kai kurie ir didesni, net tokie dideli, kad vienam vos galima buvę juos pajudinti. Čia randama žmonių kaulų, senoviškų ginklų, papuošalų. <...>“


EŽERAS BEDUGNYS

Ežeras Bedugnys telkšo į V nuo kaimo, ežeras unikalus plaukiojančiomis salomis. Šventosios baseinas , Vyresniojo vandentakio (upės) vardas Uosija, ežero plotas 21,6 ha, kranto linijos ilgis 5 km. Pasakojama, kad ežero vietoje buvusi bažnyčia.

 


 

EŽERAS UOSINTAS

Ežeras Uosintas (Uosijas, Katišius, Ašvintas) telkšo tarp Duokiškio ir Vaineikių užima 28 ha ploto. Priklauso Šventosios baseinui, tiesioginio vandentakio (upės) vardas Uosija, vyresniojo vandentakio (upės) vardas Jara-Šetekšna, kranto linijos ilgis 2,9 km. Pasak senolių „Kas tai matęs laivelyje mergaitę su auksu“. Padavimuose dažnai minima ežere, 20 – 30 cm po vandeniu esanti maždaug 20 x 20 m dydžio sekluma, vadinam Sėkliumi: „Un Sėkliaus buva dvaras, kuris prasmega“.

 

DŽIUGAVAS AKMUO    (DŽIUGO, DŽIAUGSMO, VELNIO, DŽIAUGSMOS, DŽIAUGUMOS)

Mikniūnai. 0,85 km į PV nuo kelio Duokiškis – Kamajai, 0,55 km į ŠV nuo Bernatavičių sodybos. Akmuo prie pagrindo 1,1 m ilgio, 20 – 65 cm pločio, 70 cm aukščio. Pasakojama, kad akmenį nešė ir gaidžiams sugiedojus pametė velnias. „Prog šalį kai eini, atroda lyg koks tupi pacanas ir šypsasi, džiaugiasi, juokiasi<...> I vadina Džiugavas akmuo. Nuo senų laikų Džiugas. „Seniau važiavo karalienė ir toje vietoje pagimdė kūdikį. Dėl to Džiaugsmo akmuo. O nuo gimdymo vietovę pavadino Gimtine, Gintine“. Vietos gyventojai teigė, kad akmens „negalima nuvežti“. Taip pat nurodoma, kad anksčiau šioje vietoje buvęs antras toks pats akmuo, vėliau žmonių išvežtas. O ariant prie Džiugavo akmens buvo išariama žmonių kaulų. Dar sakoma, kad ties šio akmeniu ieškoma lobių.

DUOKIŠKIO KAIMO BIBLIOTEKA

Spaudos draudimo laikais Duokiškį ir aplinkinius kaimus pasiekdavo rusų draudžiamieji lietuviškieji raštai, maldaknygės, kuriuos gabendavo iš Prūsijos ir platindavo knygnešiai, daraktoriai Juozapas Balbata, Adolfas Kusta.

1951 m. Ramanauskų name duris atvėrė Duokiškio apylinkės biblioteka, kuri pratęsė darbo su knyga tradicijas. Dabar biblioteka įsikūrusi buvusios Duokiškio mokyklos patalpose. 2009 metų pabaigoje Duokiškio bibliotekoje įsteigta viešoji interneto prieiga, gauti 2 stacionarūs kompiuteriai ir 1 nešiojamas kompiuteris skirtas darbuotojui, programinė įranga, multifunkcinis aparatas. Taip pat yra teikiamos mokamos paslaugos : dokumentų kopijavimas, tekstinių dokumentų spausdinimas, informacijos įrašymas į diskelį.

DUOKIŠKIO KULTŪROS CENTRAS

1974 m. atidaryti nauji kultūros namai. Kultūros namų gyvavimo metais veikė choras, moterų vokalinis ansamblis, agitbrigada, dramos būrelis, vieniję kaimo žmones turiningam laisvalaikiui, meninei saviraiškai.

Adresas: Duokiškio mstl., Rokiškio r. LT 42301 Tel. 8 458 24810 , 862050813 giedredag@gmail.com

Pagrindinės įstaigos veiklos kryptys - pramoginių renginių, kalendorinių, valstybinių švenčių organizavimas, etnokultūros puoselėjimas, kaimo kultūrinių tradicijų kūrimas bei puoselėjimas.

Kultūros centre veikia Dainos mylėtojų kolektyvas, Vaikų saviraiškos ratelis „ Duokiškiukai“, dramos būrelis.


Dainos mylėtojų kolektyvo žmonės – aktyvūs kaimo kultūrinio gyvenimo dalyviai, etnokultūros puoselėtojai, entuziastai, tradicinių švenčių organizatoriai. Šviesių dainos mylėtojų kolektyvo žmonių dėka Duokiškio bei aplinkinių kaimų šventės suskamba nuostabiomis liaudies dainomis, melodijomis. Kolektyvo repertuare vyrauja liaudies dainos, stengiamės perimti ir išlaikyti senųjų Duokiškio kaimo bei jo apylinkių senolių dainuotas dainas, mielai dainuojame romansus, lietuvių kompozitorių dainas ir pan. Dainuojame pritardami liaudyje paplitusiais muzikos instrumentais – trieile Peterburgo armonika, akordeonu, lumzdeliu, būgnu, tambūrinu, žvangučiais ir pan. Kaimo dainininkai artimai bendrauja su kaimyninių bendruomenių saviveiklininkais, garbiais kraštiečiais, dalyvauja šventėse, kuriamos gražios bendradarbiavimo, puoselėjamos bendruomeniškumo tradicijos. Kolektyvo vadovė G. Dagienė.

 

Vaikų saviraiškos ratelis „ Duokiškiukai“

Vaikai mielai muzikuoja, vaidina, šoka, uoliai talkina rengiant kaimo šventes, aplinkos tvarkymo akcijas. Vadovė G. Dagienė.

Tradicinės šventės - Kraštiečių šventė „Duokiškio baladės“, „Kaimynų šventė“, Motinos dienos minėjimas, Kalėdiniai, Naujųjų Metų sutikimo renginiai. Minime garbių kraštiečių - tautodailininko K. Paunksnio, knygnešio J. Balbatos, aktoriaus B. Gražio sukaktis. Organizuojama edukacinė veikla, valstybinės bei kalendorinės šventės. Kultūros centre rengiamos tautodailės parodos.

DUOKIŠKIO KAIMO BENDRUOMENĖ

Duokiškio kaimo bendruomenė įkurta 2003 metais, vienija 30 narių. Bendruomenės misija - iniciatyvi, darni organizacija, siekianti į savo veiklą įtraukti kaimo gyventojus ir kraštiečius, kad bendromis jėgomis būtų tvarkoma kaimo aplinka, tęsiamos kaimo tradicijos, puoselėjama istorinė atmintis, ieškoma būdų pritraukti lėšų kaimo plėtrai. Veiklos kryptys - bendruomenės telkimas ir aktyvinimas, visuomeninės veiklos ir pilietinio aktyvumo skatinimas bendruomenėje, projektinio darbo organizavimas, sociokultūrinė veikla.

2006 m. parengėme projektą „Duokiškio bažnyčios atkūrimo šimtmetis“.

2007 m. Duokiškio kaimo bendruomenė parengė ir įgyvendino sociokultūrinį projektą „Duokiškio kaimo mokyklai - 100“. Projektą finansavo Nyderlandų bei Rokiškio nevyriausybinių organizacijų rėmimo fondai, vietos gyventojai.

2007 m. Duokiškio kaimo bendruomenė vykdė vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos projektą „Tautodailininkui Kazimierui Paunksniui – 100“. Projektą finansavo Lietuvos kultūros ministerija.

Tradicinių Šv. Onos atlaidų išvakarėse aktoriaus F. Jakšio bei dainos mylėtojų kolektyvo iniciatyva surengtas vakaras „Kraštiečių sugrįžimai 2008“. Projektą finansavo Rokiškio nevyriausybinių organizacijų rėmimo fondas, vietos gyventojai, Duokiškio kaimo bendruomenė.

2008 m. įgyvendintas projektas „Duokiškio kaimo bendruomenės namų įrengimas“, projektą finansavo Lietuvos respublikos Žemės ūkio ministerija, Duokiškio kaimo bendruomenė.

Nuo 2008 m. Duokiškio kaimo bendruomenė aktyviai dalyvauja visuotinėje švarinimo akcijoje „Darom“.

2010 m. Duokiškio k. bendruomenės, Kamajų seniūnijos bei veiklių kraštiečių dėka kaimo kapinėse pastatytas paminklinis akmuo, skirtas 1941 – 1954 m. pasipriešinimo kovose žuvusiems Duokiškio parapijos partizanams, politiniams kaliniams, tremtiniams atminti.

2011 – 2012 m. kaimo bendruomenė parengė ir įgyvendino Vietos projektą „Duokiškio kaimo bendruomenės aktyvinimas, telkimas, ugdymas“. Projekto veiklos: mokymai aktualiomis bendruomenei aplinkos tvarkymo, sveikatinimo, bendruomeniškumo ugdymo temomis, edukaciniai užsiėmimai kaimo moterims, sociokultūriniai renginiai, pažintinės išvykos po Rokiškio, Biržų, Utenos, Anykščių rajonų lankytinas vietas, susitikimai su vietos bendruomenių atstovais.

2012 m. bendruomenės žmonės minėjo istoriko, muziejininko, medžio drožėjo K. Paunksnio 105 – ąsias gimimo metines.

2014 m. Duokiškio kaimo bendruomenė įgyvendina projektą „Duokiškio miestelio parko pritaikymas kaimo gyventojų reikmėms“, projektą finansavo Lietuvos respublikos Žemės ūkio ministerija.

2014 m. Duokiškio kaimo bendruomenė įgyvendino vietos projektą „Žaisdamas augu, mąstau, tobulėju“, skirtą Duokiškio kaimo bendruomenės vaikams ir jaunimui. Projekto įgyvendinimo metu rengta sportinė, pažintinė, sociokultūrinė veikla, įsigytas sporto inventorius, stalo žaidimai.

2014 m Duokiškio kaimo bendruomenė dalyvavo Lietuvos automobilių kelių direkcijos konkurse „Eismo saugumas bendruomenėse 2014“.

2011 – 2016 m Duokiškio kaimo bendruomenė vykdo tęstinį kultūrinį projektą „Duokiškio baladės“. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba, Rokiškio nevyriausybinių organizacijų rėmimo fondas, vietos verslininkai, ūkininkai, kraštiečiai. Kasmet organizuojame kaimo viešųjų erdvių aplinkos tvarkymo talkas, rūpinamės kaimo kapinių, bažnyčios aplinka. Bendruomenės namuose įkurtą Kazimiero Paunksnio medžio drožinių ir piešinių ekspozicija, eksponuojami kraštiečio Broniaus Gražio tapybos darbai, saugoma sukaupta kraštotyrinė medžiaga apie Duokiškį ir aplinkinius kaimus, žmones.

2016 m. bendruomenės žmonių bei kraštiečių iniciatyva atnaujinamas knygnešio Juozapo Balbatos paminklinis akmuo Minčiūnų kaimo kapinėse.

 


 

Džiugina nuoširdus bendravimas su garbiais kraštiečiais Ferdinandu Jakšiu, Žaneta ir Antanu Kibickais, Ona Gražyte Moliene, Algiu Naručiu, Jolanta Stumbriene, Venantu Mačiekumi, šviesios atminties kraštiečio B. Gražio šeima.

Bendradarbiaujame su Rokiškio rajono Kamajų seniūnijos nevyriausybinėmis organizacijomis, Utenos rajono Vilučių, Kaimynų kaimų bendrijomis, Vilniaus rokiškėnų klubu „Pragiedruliai“, Rokiškio Krašto muziejumi, žinių portalu „Temainfo“, UAB „Gimtasis Rokiškis“, UAB „Utenos diena“.

 


 

NEČIŪNŲ (NEČIŪNIŠKIŲ) KAIMAS

 

Šio krašto ypatumas – susikūręs Nečiūnų žydų kaimas, kurio gyventojai vertėsi žemės ūkiu. 1897 m. pirmojo visuotinio Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenimis Lietuvos teritorijoje tik 3,2 procento žydų vertėsi žemės ūkiu. Nepriklausomoje Lietuvoje apie 1938 m. ūkininkaujančių žydų buvo keletas šimtų. Tačiau labai reta išimtis - ištisai žydų gyvenamas kaimas. Nečiūnuose žydai apsigyveno XIX a. viduryje. Iki I pasaulinio karo kaime gyveno vien žydų šeimos. Nečiūnų kaimą supo lietuvių gyvenami Lapienių, Raugų, Viktoriškio, Kalučiškių kaimai. Patys gyventojai kaimą vadindavo Nečiūniškėmis. Kaime buvo apie septynis valakus dirbamos žemės. Viduryje jo yra lyg slėnis, žemuma - čia anksčiau buvusios balos. Iš jų tekėjo nedidelis Pražuvio upelis. Jis toliau vingiavo per Viktariškio, Gudiškio, Minčiūnų, Geiščių laukus ir Patiltėje įtekėjo į Uosinto upelį. Prie Pražuvio upelio buvę du pilkapiai, apdėti akmenų vainikais, taigi kaimas įsikūręs nuo senų senovės gyvenamoje vietoje. Gretimų kaimų žmonės prisimena, kad apie 1930 m. Nečiūnuose gyveno šios šeimos 41 žydų tautybės žmogus, iš jų 21 vyras ir 20 moterų. Nors kaimas nedidelis, jame stovėjo ir sinagoga - „škala". Pamaldas laikyti atvažiuodavo rabinas iš Kamajų.. Nykstant kaimui sinagoga buvo išardyta ir pervežta į Kamajus. Jos vietoje beliko pamatų akmenys. Kaimo viduryje stovėjo karčema. Į ją rinkdavosi ir aplinkinių kaimų vyrai. Žmonių prisiminimuose atsispindi kitados labai uždaros žydų bendruomenės palaipsnis atsivėrimas kaimynams. Pagrindinė šio proceso priežastis, beveik tapatus gyvenimo būdas. Skirtumai teliko religijoje bei susijusiuose papročiuose. Ypač suartėjimas vyko per jaunimo bendravimą.Pasak vietos gyventojų prsidėjus karui, Nečiūniškių žydai manė, kad jų niekas nelies... Išvarė juos į Kamajus, o iš ten, kiek vėliau sako, link Rokiškio šaudyti." . Mums buvo gaila žydų, kai juos išvarė Nečiūnų kaimas tapo nebe tas, linksmumo nebeliko...“

 

Kalviai

 

Prie pat Anykščių rajono išaugęs Kalvių kaimas. Sis kaimas yra biologijos mokslų daktarės, docentės Nijolės Statulevičienės (g. 1934); gydytojo, habilituoto medici­nos mokslų daktaro, profeso­riaus Gintauto Sabalio (g.1943) gimtinė. Senieji Livonijos ordino dokumentai mini vietovę Calwe — dabartinių Kalvių kaimą. Jo vardo kilmė siejama ne su kalvio amatu, bet su kalvomis. Juozas Tumas-Vaižgantas apsakyme „Svėdasiškiai rašo" mini, kad Malaišiai, Kalviai, Utena, Sartų ežeras, Užpaliai paminėti 1254 m. Mindaugo ir kardi­ninkų sutartyse. Rašytiniuose dokumentuose Kalviai minimi 1744 m.

Netoli Kalvių dunkso respubli­kinės reikšmės archeologinis paminklas — Juodonių piliakal­nis. Tai vienas gražiausių kraštovaizdžių Kamajų seniūni­joje. Į pelkėtą slėnį įsiterpusios kalvos aukštesnė dalis, anksčiau vadinta „pečianyku". Piliakal­nio šlaitai — iki 18 m aukščio. Rytinėje dalyje apardyti. Pietryčiuose ir rytuose yra plati terasa. Aikštelė 55 m. ilgio, 45 m. pločio. Jos rytinėje dalyje palaidoti 1914-1918 m. žuvę kariai. Rytinėje ir pietinėje papėdėje būta gyvenvietės. Nors teigiama, kad Kalvių žemės nederlingos, bet keletas ūkininkų, pasitelkę šiuolaikines technologijas, sėkmingai ūkininkauja. Šiuo metu Kalviuose veikia kultūros namai, Rokiškio viešosios bibliotekos Kalvių filialas, įkurtas 1972m., V. Blažienės prekybos įmonė. O Kalvių kaimo kapela linksmina ne tik Rokiškio, bet ir aplinkinių rajonų smagios muzikos gerbėjus.

Aktyviai dirba 2004 m. kovo 23 d. įsteigta Kalvių kaimo bendruomenė. Bendruomenei vadovauja Stasė Gruoblienė. Kaimo bendruomenė prisideda prie kultūros renginių ir įvairių švenčių organizavimo, rūpinasi vaikų laisvalaikiu, kaimo grožiu, turėdama šarvojimo salę bei laidojimui reikalingus reikmenis, padeda kaimo žmonėms netekties valandą. Bendruomenė prisideda tvarkant kapinaites, organizuo­ja talkas, rengia gražiausios sodybos apžiūras. Kalvių kaime keleri metai tarp prizininkų yra Danutės ir Kazio Baltrūnų sodyba. Gražios Irenos ir Algirdo Bernotų, Audronės ir Vytauto Kemeklių, Elvyros ir Viktoro Venediktovų, Loretos ir Vidmanto Baraišių , Dan­guolės ir Jono Tumonių, Stasės ir Eimučio Gruoblių sodybos.

( Informacija panaudota iš Rokiškio rajono savivaldybės knygos "Rokiškio rajonas")

VERKSNIONYS

Verksnionys – kaimas Rokiškio rajone, 8 km į pietvakarius nuo Kamajų, Dviragio ežero pietrytiniame krante. Seniūnaitijos centras. Yra biblioteka.

Taip pat aktyviai veikia Versknionių kaimo bendruo­menė, vadovaujama Linos Zolubienės. Bendruomenė rūpinasi kultūriniu jaunimo auklėjimu, užsiima švietėjiška veikla.

 

Maitinimas

 

UAB TROJANA

A. Strazdo a. 1, Kamajai, LT-42291 Rokiškio r.

Tel.8 686 45087

 

 

Taip pat teikiamos laidojimo paslaugos.

 

Tautodailė


Igoris Kovalevskis – rankų darbo keramikiniai gaminiai. http://www.viole.lt/lt/

Augenija Ruželienė – pynimas iš vytelių. Tel.8-622-17165

Irina Kalnietienė – papuošalų gamyba. Tel. 8-678-25522

Audrius Baltrukėnas – gaminiai iš metalo. Tel.8-616-79259

Birutė Kairienė – tapyba. http://www.birute-kairiene.lt/

 

 

 

Įstaigos ir organizacijos

 

Kamajų seniūnija

Rokiškio r. savivaldybės administracija 

Vilniaus g.4, Kamajai, Rokiškio r.

Tel 8-458-27175, kamajai@post.rokiskis.lt

Seniūnė Laimutė Vilimavičienė, tel 8-612-94668

Darbo laikas: Pr. - K. 08:00- 12:00 ir 13:00-17:00

                           Pn. 08:00- 12:00 ir 13:00- 15:45

 

Kamajų Antano Strazdo gimnazija

K.Šešelgio -9, Kamajų mstl. Rokiškio r.

Tel. 8-458-27174

http://www.kamajugimnazija.lt/

 

 

Kamajų girininkija

Kariūnų k., Kamajų sen., Rokiškio r. sav., LT-42287

Tel.8-458-27131

www.rokmu.lt

 

R. Burnicko BPK, UAB

Strazdo g. 2, Kamajų mstl., Kamajų sen., Rokiškio r. sav.,

LT-42022, Tel. 8-458-27266

 

BENU vaistinė

Strazdo a. 2-1, Kamajai, Rokiškio raj.

T.: 8-458-27260

 

Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos Kamajų filialas

Vilniaus g. 4, Kamajai, 42284 Rokiškio r. sav.

Tel. (8 458) 27 249

 Mob. 8 677 35 722

El. p. ritam.kamajai@gmai.com

Darbo laikas: antradieniais – ketvirtadieniais 8.30 – 18.00 (pietauja 12.00 – 12.30), penktadienį 8.30 – 16.00 (pietauja 12.00 – 12.30), šeštadienį 10.00 – 16.00 (be pietų), poilsio dienos – sekmadienis, pirmadienis.

 

Kamajų paštas

Vilniaus g. 4, Kamajai, 42022 Rokiškio r.

Telefonas (8 700) 55400

www.post.lt

Darbo laikas

I 10.00-13.30, II-V 8.00-11.30

 

Kamajų ugniagesių komanda, Rokiškio rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba

Kariūnų k., Kamajų sen., Rokiškio r. sav., LT-42287

Tel. 8 630 04038

 

 

Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčia

Kraštinės g. 6, Kamajai, LT-42284 Rokiškio r.

Kunigas Andrius Šukys.

Tel.8 650 34206

 

Laidojimo namai

A. Strazdo a. 1, Kamajai, LT-42291 Rokiškio r.

Tel.8 686 45087

 

 

Kamajų bendruomenė

Vilniaus g.4, Kamajai, Rokiškio r.

Pirmininkė Jolanta Vygėlienė, tel 8-612-48054

www.kamajubendruomene.lt

 

 

Aukštakalnių kaimo bendruomenė

Ežero g.2, Aukštakalnių k. Rokiškio r.

Pirmininkė Sigita Gasiūnienė, tel 8-698-89368

 

Kalvių kaimo bendruomenė

Vilniaus g.4,Kamajai. Rokiškio r.

Pirmininkė Stasė Gruoblienė, tel.8-682-36339

 

Verksnionių kaimo bendruomenė

Verksnionių k. Rokiškio r.

Pirmininkė Lina Zolubienė tel. 9-616-39225

 

Duokiškio kaimo bendruomenė

Duokiškio k., Kamajų sen. Rokiškio r.

Pirmininkas Rolandas Jasiūnas ,tel 8-687-08523

 

Salų kaimo bendruomenė

Salų k., Kamajų sen., Rokiškio r.

Pirmininkė Irina Kalnietienė, tel 8-67825522

 

 

UAB Svaita

Salų g. 10, Kamajai, Rokiškio raj., Lietuva

Vasaros darbo laikas:
I - IV 8-20, V - VI 8-21, VII 8-19

Žiemos darbo laikas:
I - VII 8-19

Tel. 845827225, 861821484

seteksna@svaita.lt

 

UAB Rogreta

Rudžių g. 2, Kamajų mstl., Kamajų sen., Rokiškio r. sav., LT-42284

Tel. 8-699-86770,

 

UAB ROKANA

A. Strazdo a. 1, LT-42291, KAMAJAI KAMAJŲ SEN. ROKIŠKIO R

Tel. 8-458-27220 

 

 

 

Informaciją atnaujino: Sigita Gasiūnienė,
Informacija atnaujinta: 2017-03-07 16:36
 
 

Kaip mus rasti?

Respublikos g. 94, LT-42136, Rokiškis Tel. (8 458) 71 233, faks. (8 458) 71 420 Biudžetinė įstaiga Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre Įmonės kodas 188772248

Aktuali informacija

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „elektroniniai valdzios vartai“

 

 

 

 

 

 

 

DARBO LAIKAS

Pirmadienį, antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį — nuo 8 val. iki 17 val. Penktadienį — nuo 8 val. iki 15 val. 45 min. Pietų pertraukos laikas — nuo 12 val. iki 12 val. 45 min.

©2015 Rokiškis Sprendimas: Fresh Media. Naudojama EasyWeb 3.2 sistema